Aš ateinu į universitetą ir praveriu lingvistikos katedros duris. Ant žemės vienas priešais kitą sėdi prof. A.žinčiauskas ir prof. V.Padubinskas. Tarp jų stovi vaikiško žaidimo kaladėlė. Iš vienos pusės ant jos parašyta raidė A iš kitos – Z. Prof.A.žinčiauskas aiškina, kad čia yra raidė A. Mat jis mato tą pusę, kurioje užrašyta A. Prof. V.Padubinskas sako, kad tai raidė Z. Mat jis mato tą pusę, kurioje užrašyta Z. Taip jie rėkaloja vienas ant kito. Nė vienam nešauna mintis, kad iš skirtingų pusių gali kitaip atrodyti.

Uždarau duris ir išeinu į koridorių . čia mane pasigauna dabartinė mano bendradarbė feministė. Ji pašnibždomis sako man į ausį -“duok delną”. Paduodu. Ji kažką įdeda man į jį ir sako – “Adonis man davė šią sėklą. Jei nori nuo jo dvynukų, pasodink ją į žemę. Išaugs medis, o ant jo šakų rasi berniukus”. Pasako tai ir pabėga. Praskėčiu pirštus ir pasižiūriu į delną. įskeltas žirnis. Kažkaip keista. Kas tas Adonis? Kodėl aš negaliu jo pamatyti prieš tai ,kai auginsiu jo vaikus?

Views All Time
Views All Time
2611
Views Today
Views Today
2
0 0