AB „Klaipėdos naftos“ pardavimas Lenkijos valstybės koncernui sukurtų ne tik naftos gamybos, bet ir visišką transportavimo ūkio monopolį. Po „Leo LT“ įkūrimo, tiesmukiškumu prilygstančio tik „Williams“ istorijai „Mažeikių naftoje“, Lietuvos valdžia ryžtingai siekia šios monopolijos sujungimo su energetikos monopolija. „Leo LT“ padėjo į vienas rankas paimti ir pagrindinę valstybės elektros energijos gamybą, ir jos paskirstymą.

Jau po AB „VST“ vadinamojo privatizavimo ne tik elektros energijos vartotojai, bet ir alternatyvios elektros energijos gamybos šaltinių (hidro, vėjo ir kogeneracinių elektrinių) savininkai pajuto, ką reiškia specialiai sureguliuotos pagamintos elektros energijos supirkimo kainos.

Juk kol Elektrėnuose gaminamos elektros energijos supirkimo kaina bus pusantro karto didesnė už vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos supirkimo kainą, rinkoje negali atsirasti alternatyvių šaltinių. Problema naujiems elektros energijos gamybos rinkos dalyviams tapo ir galimybė gauti leidimą statybai bei parduoti elektros tinklams pagamintą elektros energiją, nes minėto leidimo tenka prašyti konkurento, o jis juo nesuinteresuotas.

Vertinant valstybės ir privataus kapitalo santykį „Leo LT“, būsimų Lietuvos elektros energijos tiltų verslas nebuvo įvertintas. Šis verslas yra didžiulė vertybė, o valstybė jį nemokamai atidavė „Leo LT“. Jos antrine įmone tapusi „Lietuvos energija“ santykiu 50-50 įkūrė bendrą įmonę su Lenkijos valstybinio kapitalo įmone „PSE Operator“ – UAB „LitPol Link“, kviesdama Lenkijos valstybinį kapitalą dalyvauti statant būsimą AE.
Tačiau įsileidus Lenkijos valstybinį kapitalą ir į būsimą mūsų AE, visa Lietuvos naftos produktų, jų tiekimo ir elektros energijos rinka atsidurs vienose rankose. Iš Lenkijos valstybės tikrai verta pasimokyti valstybinio mąstymo – jau paskelbta apie Lenkijos ir Norvegijos, kuri Europai tiekia 24 proc. dujų, derybas dėl dujotiekio į Lenkiją tiesimo.

Algirdo Brazausko vadovaujama Lietuvos Vyriausybė pardavė AB „Lietuvos dujas“ kompanijai „Gazprom“ ir vienam jos akcininkų Vokietijos įmonei „Rhurgaz“ net be ilgalaikių dujų tiekimo garantijų. O „Gazprom“ su savo antrine įmone „Lietuvos dujos“ išsiderėjo didžiausią dujų kainą Europoje.

Tai gal Lietuvai laikas derėtis ne tik su Latvija dėl elektros energijos tilto į Švediją, bet ir su Lenkija dėl dujų tiekimo? Jeigu „Gazprom“ valdomos „Lietuvos dujos“ priims dujas iš Vakarų.

Nereikėtų užmigti išgirdus Europos Komisijos paskelbtą naujieną apie ES skiriamą 200 mlrd. eurų paramą finansinei krizei įveikti, iš kurių 5 mlrd. eurų tektų tarpvalstybiniams tinklams. Iš 200 mlrd. eurų tik 30 mlrd., t. y. 15 proc. skirs ES, o likusias lėšas teks rasti pačioms remiamoms šalims. Be to, energetikos ūkį teks decentralizuoti, o Lietuvos valdžios kol kas stengėsi jį centralizuoti. Ir šios lėšos bus panaudotos tikrai negreitai, o Ignalinos AE mūsų valdžia įsipareigojo uždaryti jau 2009 metų pabaigoje.

Tauta jau tapo monopolininkų įtakos grupių įkaite. Ar Sąjūdžio išeivis Andrius Kubilius ryšis nutraukti šią dėlionę, ar tęs centralizavimą, netrukus pamatysime. „Leo LT“ ir „Mažeikių naftos“ klausimai yra ne tik lakmuso juostelės, bet ir principiniai išbandymai. Norisi tikėti, kad konservatorių vadovaujama koalicija nebekartos savo 1999 metų elgesio ir motyvacijos. Priešingu atveju tektų konstatuoti, kad pagrindinės partijos tapo jų vadų įkaitais.

Views All Time
Views All Time
1565
Views Today
Views Today
1
0 0

Zigmas Vaišvila – politikas, fizikas – mokslų dr., verslininkas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Zigmo Vaišvilos siūlymu 1988 m. birželio 03 d. Lietuvos Mokslų akademijos salėje išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1988 m. spalio 22-23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame susirinkime išrinktas LP Sąjūdžio Seimo nariu ir Seimo Tarybos nariu.

1989 m. sausio 15 d. Zigmas Vaišvila, kaip LP Sąjūdžio Seimo po reitingavimo iškeltas kandidatas, Šiauliuose buvo išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatu – pirmame rate įveikė Lietuvos komunistų partijos Šiaulių miesto komiteto pirmąjį sekretorių V. Volkovą. 1989 m. kovo mėn. kaip LP Sąjūdžio kandidatas Plungės-Mažeikių nacionalinėje apygardoje Zigmas Vaišvila pirmame rate buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu.

Zigmo Vaišvilos iniciatyvos ir įspėjimų dėka 1990–2000 metais buvo žymiai pagerintas Ignalinos AE saugumas.

1990 m. vasario 24 d. kaip LP Sąjūdžio kandidatas Zigmas Vaišvila Ventos rinkiminėje apygardoje Nr.78 (Akmenės – Mažeikių rinkiminėje apygardoje) pirmame rate buvo išrinktas Lietuvos TSR XII-ojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11-ąją Zigmas Vaišvila tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. 1990 m. kovo 17 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininku (iki 1991 m. vasario 14 d.).

Zigmo Vaišvilos vadovaujama Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija paruošė Aukščiausiosios Tarybos priimtus nutarimus ir įstatymus dėl TSRS ginkluotųjų pajėgų Lietuvoje, Tarybinėje armijoje tarnaujančių Lietuvos kariškių, Lietuvos Respublikos sienų kontrolės, prokuratūros, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus, pasienio apsaugos tarnybos, krašto apsaugos, muitinės, savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, policijos steigimo ir veiklos.

1990 m. birželio 29 d. Zigmas Vaišvila, kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas balsavo prieš Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto moratoriumo priėmimą, pasiūlytą dėl TSRS ekonominės blokados.

Z. Vaišvila, kaip Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas, koordinavo įvairių Lietuvos Respublikos institucijų ir savanorių gynybinę veiklą 1991 m. sausio įvykių metu.

1991 m. sausio 13-osios naktį Zigmas Vaišvila išrinktas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotoju. Ministru Pirmininku išrinktas Gediminas Vagnorius. 1991 m. sausio 13 d. Zigmas Vaišvila paskirtas Lietuvos Respublikos vyriausybinės komisijos TSRS agresijos aukų laidotuvių organizavimui pirmininku. 1991 m. sausio 15 d. paskirtas Lietuvos Respublikos valstybinės komisijos TSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimų, padarytų 1991 m. sausio 11 – 13 d., ištyrimo nariu.

Nuo 1991 m. vasario 22 d. atliko Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparato vadovo funkcijas.

1991 m. birželio 4-5 d Lomžoje (Lenkija), Zigmas Vaišvila, atstovaudamas Lietuvos Respublikos Vyriausybę, pagerbė atvykusį Popiežių Joną Paulių II, kuris Lomžos Katedroje 1991 m. birželio 5 d. aukojo Šv. Mišias Lietuvos bendruomenei.

1991 m. rugpjūčio 19 d. Maskvoje prasidėjus valstybiniam perversmui, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis ir Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius pavedė Zigmui Vaišvilai organizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklą pogrindyje.

1991-1992 m. dalyvavo likviduojant TSRS VSK padalinį Lietuvoje, perimant LKP (TSKP), komjaunimo, tarybinių profsąjungų, TSRS VSK ir TSRS ginkluotųjų pajėgų turtą ir dokumentus. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila suorganizavo ir 1991 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Vyriausybės vardu pasirašė pirmąją tarpvalstybinę sutartį su TSRS dėl TSRS KGB padalinio Lietuvoje likvidavimo, 1991 m. spalyje suorganizavo Lietuvos įstojimą išimties tvarka į Interpolą Punta del Estėje, Urugvajuje (tai padaryta dar tebeegzistuojant Tarybų Sąjungai).

1992 m. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila Lietuvos Vyriausybės vardu suorganizavo pirmąją tarpvalstybinę sutartį dėl oficialaus ir legalaus lengvosios ginkluotės ir šaudmenų nupirkimo Lietuvos Respublikai (iš Rusijos Federacijos).

1991 m. rugsėjyje paskirtas Valstybės saugumo departamento gen. direktoriumi. 1992 m. spalyje kaip Nuosaikiųjų judėjimo kandidatas nesėkmingai dalyvavo Seimo rinkimuose. Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto klubo valdybos narys, prezidentas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininko pavaduotojas.

1993-1997 m. – UAB „Infoverslas“ direktorius, nuo 1997 m. – UAB „Parex lizingas“ direktorius.

2009 m. kovo 10 d. padavė prašymą Vyriausiajai Rinkimų Komisijai dėl kandidatavimo į Lietuvos Prezidento postą, o kovo 14 d. pradėjo kovą 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. 2009 m. kovo 17 d. jis paskelbė kreipimąsi į rinkėjus, nurodydamas kodėl grumiasi dėl prezidento posto. Dingus 30 lapų su parašais (1200 parašų), 2009 m. balandžio 2 d. VRK pristatė 19 tūkst. 397 parašus ir buvo neregistruotas į kandidatus į Lietuvos Respublikos prezidentus.