AB „Klaipėdos naftos“ pardavimas Lenkijos valstybės koncernui sukurtų ne tik naftos gamybos, bet ir visišką transportavimo ūkio monopolį. Po „Leo LT“ įkūrimo, tiesmukiškumu prilygstančio tik „Williams“ istorijai „Mažeikių naftoje“, Lietuvos valdžia ryžtingai siekia šios monopolijos sujungimo su energetikos monopolija. „Leo LT“ padėjo į vienas rankas paimti ir pagrindinę valstybės elektros energijos gamybą, ir jos paskirstymą.

Jau po AB „VST“ vadinamojo privatizavimo ne tik elektros energijos vartotojai, bet ir alternatyvios elektros energijos gamybos šaltinių (hidro, vėjo ir kogeneracinių elektrinių) savininkai pajuto, ką reiškia specialiai sureguliuotos pagamintos elektros energijos supirkimo kainos.

Juk kol Elektrėnuose gaminamos elektros energijos supirkimo kaina bus pusantro karto didesnė už vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos supirkimo kainą, rinkoje negali atsirasti alternatyvių šaltinių. Problema naujiems elektros energijos gamybos rinkos dalyviams tapo ir galimybė gauti leidimą statybai bei parduoti elektros tinklams pagamintą elektros energiją, nes minėto leidimo tenka prašyti konkurento, o jis juo nesuinteresuotas.

Vertinant valstybės ir privataus kapitalo santykį „Leo LT“, būsimų Lietuvos elektros energijos tiltų verslas nebuvo įvertintas. Šis verslas yra didžiulė vertybė, o valstybė jį nemokamai atidavė „Leo LT“. Jos antrine įmone tapusi „Lietuvos energija“ santykiu 50-50 įkūrė bendrą įmonę su Lenkijos valstybinio kapitalo įmone „PSE Operator“ – UAB „LitPol Link“, kviesdama Lenkijos valstybinį kapitalą dalyvauti statant būsimą AE.
Tačiau įsileidus Lenkijos valstybinį kapitalą ir į būsimą mūsų AE, visa Lietuvos naftos produktų, jų tiekimo ir elektros energijos rinka atsidurs vienose rankose. Iš Lenkijos valstybės tikrai verta pasimokyti valstybinio mąstymo – jau paskelbta apie Lenkijos ir Norvegijos, kuri Europai tiekia 24 proc. dujų, derybas dėl dujotiekio į Lenkiją tiesimo.

Algirdo Brazausko vadovaujama Lietuvos Vyriausybė pardavė AB „Lietuvos dujas“ kompanijai „Gazprom“ ir vienam jos akcininkų Vokietijos įmonei „Rhurgaz“ net be ilgalaikių dujų tiekimo garantijų. O „Gazprom“ su savo antrine įmone „Lietuvos dujos“ išsiderėjo didžiausią dujų kainą Europoje.

Tai gal Lietuvai laikas derėtis ne tik su Latvija dėl elektros energijos tilto į Švediją, bet ir su Lenkija dėl dujų tiekimo? Jeigu „Gazprom“ valdomos „Lietuvos dujos“ priims dujas iš Vakarų.

Nereikėtų užmigti išgirdus Europos Komisijos paskelbtą naujieną apie ES skiriamą 200 mlrd. eurų paramą finansinei krizei įveikti, iš kurių 5 mlrd. eurų tektų tarpvalstybiniams tinklams. Iš 200 mlrd. eurų tik 30 mlrd., t. y. 15 proc. skirs ES, o likusias lėšas teks rasti pačioms remiamoms šalims. Be to, energetikos ūkį teks decentralizuoti, o Lietuvos valdžios kol kas stengėsi jį centralizuoti. Ir šios lėšos bus panaudotos tikrai negreitai, o Ignalinos AE mūsų valdžia įsipareigojo uždaryti jau 2009 metų pabaigoje.

Tauta jau tapo monopolininkų įtakos grupių įkaite. Ar Sąjūdžio išeivis Andrius Kubilius ryšis nutraukti šią dėlionę, ar tęs centralizavimą, netrukus pamatysime. „Leo LT“ ir „Mažeikių naftos“ klausimai yra ne tik lakmuso juostelės, bet ir principiniai išbandymai. Norisi tikėti, kad konservatorių vadovaujama koalicija nebekartos savo 1999 metų elgesio ir motyvacijos. Priešingu atveju tektų konstatuoti, kad pagrindinės partijos tapo jų vadų įkaitais.

Views All Time
Views All Time
1525
Views Today
Views Today
1
0 0