Kilusį skandalą dėl ūkio ministro Viktoro Uspaskicho ir kitų pareigūnų galimai sukeltų interesų konfliktų Seime aiškinsis trys komisijos – viena, kurios sudarymą inicijavo opozicija, ir dvi, kurias inicijavo valdančioji Darbo partijos frakcija. Opozicinės Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro frakcijos pasiūlė suformuoti laikinąją komisiją, kuri aiškintųsi V. Uspaskicho galimai neteisėtą veikimą proteguojant kai kuriuos asmenis ir bendroves.

Atsakydama į tokią iniciatyvą, Darbo partijos frakcija pasiūlė sudaryti dvi laikinąsias komisijas. Vienai komisijai teks tirti žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie Maskvos Vyriausybės atstovo Baltijos šalims Aleksandro Mizgario raštą. Kita komisija aiškinsis galimus valstybės politikų viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumo klausimus.

V. Uspaskicho veiksmų tyrimą paskatino įtarimai dėl galimai neskaidraus Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) lėšų skirstymo, taip pat numanomas su ministru susijusios „Krekenavos agrofirmos“ ir jam artimų asmenų protegavimas.

Opozicijos inicijuota komisija tirs, kokiais privačiais interesais V. Uspaskichas buvo ir (ar) yra susijęs su koncernui „Vikonda“ priklausančiomis AB „Krekenavos agrofirma“, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“, UAB „Kėdainių daržovės“, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“, AB „Kėdainių grūdai“ bei kitomis įmonėmis ir ar buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai skiriant SAPARD lėšas šių bendrovių projektams.

Komisija aiškinsis, ar susitikdamas su oficialiais Maskvos Vyriausybės atstovais V. Uspaskichas nepažeidė tokių susitikimų organizavimo ir vykdymo tvarkos, ar bendraudamas su Maskvos Vyriausybe nepažeidė pareigos vengti interesų konflikto.

Be to, komisija tirs, ar ministras pats arba per jam pavaldžius valstybės tarnautojus protegavo atskirus asmenis, siekdamas suteikti jiems valstybės ir savivaldybių lėšomis išlaikomų verslo informacinių centrų tinklą sudarančių viešųjų įstaigų dalininkų statusą ir ar tuo nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Darbo partijos frakcijos nariai, piktindamiesi opozicijos inicijuotu tyrimu, abejojo, ar A. Mizgario raštas yra nesufalsifikuotas. Pasak Seimo vicepirmininko Viktoro Muntiano, šitas raštas negali būti vadinamas dokumentu, nes „galbūt buvo pagamintas Konstitucijos prospekte“ (čia dirba Liberalų ir centro sąjungos vadovas, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas – ELTA).

Anot liberalcentristo Raimondo Šukio, yra ne vien šis Maskvos Vyriausybės vidinis dokumentas, bet ir kiti, pavyzdžiui, patvirtinantys Ūkio ministerijos susirašinėjimą su sostinės savivaldybe, kuri ne vienerius metus rūpinosi logistikos centro Maskvoje steigimu. Kaip pažymėjo parlamentaras, komisijai teks išsiaiškinti, ar turima A. Mizgario rašto faksimilė yra autentiško dokumento kopija.

Darbo partijos frakcijos seniūnė Loreta Graužinienė priekaištavo opozicijai, kad ji iš karto suformulavo kaltinimą ministrui, esą jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Į šią pastabą R. Šukys atkirto, kad visi politikai turi vienokių ar kitokių privačių interesų, tačiau svarbu, kad jie nesikirstų su viešaisiais.

Viena „darbiečių“ inicijuota komisija aiškinsis, ar žiniasklaidoje paskelbtą tekstą rusų kalba dėl A. Mizgario Maskvos Vyriausybė yra oficialiai perdavusi Lietuvos valstybinėms institucijoms, juridiniams ar fiziniams asmenims ir ar paskelbtas tekstas yra dokumentas.

Nustačius, kad tekstas yra oficialus dokumentas, komisijai siūloma pasirūpinti jo vertimu į lietuvių kalbą ir ištirti dokumento turinį dėl Lietuvos politikų galimų viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumo požymių, sprendžiant tarpusavio bendradarbiavimo klausimus tarp Ūkio ministerijos ir Maskvos Vyriausybės.

Darbo partijos frakcija pasiūlė sudaryti dar vieną komisiją, kuri turėtų ištirti politikų viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumo požymius, išryškėjusius Valstybės kontrolės atliktame 2004 metų SAPARD lėšų panaudojimo audite.

Pasak Darbo partijos frakcijos seniūnės Loretos Graužinienės, „darbiečių“ sudarytos komisijos uždaviniai tirs problemą „kitu aspektu“ ir pagrindinis jos uždavinys bus išsiaiškinti, ar paviešintoje valstybinėje audito ataskaitoje dėl SAPARD 2004 metų išlaidų „yra Lietuvos politikų viešųjų ir privačiųjų interesų nesuderinamumo požymių“ ir ar jie atitinka tikrovę.

Laikinąsias tyrimo komisijas Seimas privalo sudaryti, kai tokią iniciatyvą paremia ne mažiau kaip 1/4 parlamentarų, arba 36 Seimo nariai.

Visos trys komisijos bus sudarytos iš 12 narių pagal proporcinį atstovavimo frakcijoms principą. Darbo partijos, Tėvynės sąjungos bei Socialdemokratų frakcijos jose turės po tris narius, Liberalų ir centro – du, Valstiečių ir Naujosios demokratijos, Naujosios sąjungos ir Liberalų demokratų frakcijos – po vieną atstovą.

Views All Time
Views All Time
1184
Views Today
Views Today
1
0 0