V. Uspaskichas: A. Zuokas protegavo privačią bendrovę

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas prašė Maskvos vyriausybės skirti žemės sklypą bendrovei „Eksimeta” anksčiau nei Valstybės turto fondas (VTF) pasirašė sutartį su ja dėl Lietuvos prekybos namų Maskvoje privatizavimo. Tai jis esą darė neturėdamas nei sostinės Tarybos, nei Vyriausybės įgaliojimų ir nepaskelbus konkurso.

Ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, kurį patį opozicija apkaltino proteguojant su juo susijusią bendrovę svarstant valstybinės reikšmės projektus su Rusija, pirmadienį žiniasklaidai pateikė keletą tai rodančių dokumentų. Tuos pačius dokumentus, kurie esą yra pagrindas „pasmerkti, sustabdyti įgaliojimus, reikalauti atsistatydinimo”, ministras žadėjo perduoti ir Seimo vadovybei.

Anot V. Uspaskicho, 2003 metų sausį Ūkio ministerija pasiūlė įvairioms asocijuotoms struktūroms prisidėti atgaivinant bendrovę Lietuvos prekybos namai. Kadangi bendrovės reorganizavimas nejudėjo iš vietos, netrukus buvo nuspręsta ją privatizuoti.

Straipsniai 1 reklama

VTF surengtame konkurse 100 proc. Lietuvos prekybos namų akcijų už 52 tūkst. litų įsigijo UAB „Eksimeta”. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta tik 2003 metų gruodžio 23 dieną.

Tačiau esą dar gruodžio 15 dieną A. Zuokas kreipėsi į aukštą Maskvos vyriausybės pareigūną Aleksandrą Baburiną, nurodydamas, kad statant Lietuvos didmeninės prekybos bazę bei logistikos centrą „Eksimeta” atstovauja Lietuvos verslininkams ir yra gavusi „mūsų įgaliojimus”. Be to, esą buvo siekiama, kad šiai bendrovei būtų perregistruotas minėtam kompleksui statyti numatytas 2,19 hektaro ploto žemės sklypas.

„Viskas būtų tvarkoje, jei būtų Lietuvos Vyriausybės nutarimas dėl šito žingsnio, mažų mažiausiai Vilniaus miesto tarybos nutarimas. Maža to, turi būti organizuotas konkursas ir jame UAB „Eksimeta” būtų laimėjusi teisę atstovauti Lietuvos verslininkams”, – per spaudos konferenciją teigė V. Uspaskichas.

2003 metų gruodžio 23 dienos VTF ir „Eksimetos” sutartyje nurodyta, jog Lietuvos prekybos namai nebuvo pasiruošę dirbti Maskvoje. „Bendrovės įstatinis kapitalas nesuformuotas, jis neatitinka Rusijos Federacijos teisės aktų reikalavimų, bendrovės įstatai neperregistruoti, jie neatitinka teisės aktų reikalavimų, – teigiama sutartyje. – Dėl teisės reikalavimams neatitinkančių įstatų ir įstatinio kapitalo bendrovei ar jos organams gali būti paskirtos nuobaudos”.

„Jokių kitų privilegijų pirkimo-pardavimo sutartyje tarp „Eksimetos” ir VTF nėra – nei dėl žemės sklypo įsigijimo, nei dėl pastatų įsigijimo, nei dėl išskirtinės paramos, nei dėl galimybės „Eksimetai” išskirtinai atstovauti verslininkams”, – teigė V. Uspaskichas.

Ministras taip pat pateikė 2004 metų sausio 1 dieną A. Zuoko pasirašytą raštą Maskvos merui Jurijui Lužkovui be registracijos numerio. Šiuo raštu „Eksimeta” buvo paskirta juridiniu subjektu iš Lietuvos pusės žemės sklypams Maskvos centre ir MKAD (Maskvos žiedinės automagistralės) ribose įforminti. „Mūsų įgaliojimus gavo UAB „Eksimeta” valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius”, – teigiama mero rašte.

A. Zuokas taip pat paprašė J. Lužkovo „asmeninio palaikymo ir dėmesio šio projekto vykdymui, palankių sąlygų minėtoms firmoms sudarymui, taip pat be konkurso skirstant joms atitinkamus sklypus Maskvoje”. Miesto centre skirtame sklype buvo planuojama įsteigti Lietuvių kultūros centrą, o Lietuvos didmeninės prekybos bazę bei logistikos centrą – atokiau esančiame sklype.

Per spaudos konferenciją V. Uspaskichas stebėjosi žodžiais, esą „Eksimeta” buvo paskirta Lietuvos atstove. „Kas ją paskyrė, jei nebuvo nei Vyriausybės nutarimo, nei Tarybos nutarimo, nei konkurso? A. Zuokas minėjo, kad jiems nebuvo leista užsiimti žemės reikalais. O čia – paskirtas iš Lietuvos pusės juridinis subjektas dėl žemės sklypo įforminimo centre ir aplink MKAD. Kieno įgaliojimus jis gavo – valstybės, miesto, mero ar tik A. Zuoko?” – retoriškai klausė ministras.

Praėjusią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, esą praėjusių metų gruodžio 17 dieną, praėjus vos trims dienoms po naujosios Vyriausybės narių priesaikos, pats V. Uspaskichas pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybei kartu su „Eksimeta” parengti galimus sprendimų dėl minėtų statybų projektus.

Anot V. Uspaskicho, toks sprendimas buvo priimtas praėjusių metų gruodžio 9 dieną ministerijoje įvykusiame pasitarime. Kadangi savivaldybės atstovų vizitų į Maskvą metu sklypo skyrimo teisinio įforminimo klausimo iki galo išspręsti nepavyko, tai ketinta padaryti per metų pabaigoje planuotą Maskvos vyriausybės ministro Vladimiro Malyškovo vizitą į Vilnių.

Savivaldybė ir bendrovė esą buvo įpareigotos parengti Rusijos teisės normoms neprieštaraujančių galimų sprendimų projektus, tačiau esą iki šiol ministerija negavo „jokių raštų, jokios programos, jokių parengtų aktų”.

V. Uspaskichas taip pat patikino, kad nei „Eksimetai”, nei Lietuvos prekybos namams nebuvo suteikta išskirtinių sąlygų.

Daugiau dokumentų, įrodančių, esą A. Zuokas protegavo minėtą bendrovę, ministras ketina pateikti trims jo veiklą tirsiančioms Seimo laikinosioms komisijoms.

„Prie manęs kabinasi dėl falsifikuoto raštelio. Įsivaizduoju, kas būtų, jei visus tuos raštus būčiau rašęs aš, ne Vilniaus meras. Manęs jau nebūtų nei kaip ministro, nei kaip Seimo nario, nei kaip partijos lyderio”, – teigė V. Uspaskichas.

Gegužės pradžioje opozicinių Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro frakcijų atstovai perdavė Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui dokumento, kuris esą kelia įtarimų dėl ministro veiklos teisėtumo, kopiją. Maskvos Vyriausybės atstovo Baltijos šalyse Aleksandro Mizgario ataskaitoje teigiama, neva ministras pasiūlė įsteigti bendrą Lietuvos ir Rusijos įmonę, perleidžiant dalį „Krekenavos agrofirmos” akcijų Maskvos mėsos perdirbimo kombinatui.

Ataskaitoje teigiama, kad ministras siūlo naujai įsteigtai bendrai įmonei perleisti ir Lietuvos didmeninės prekybos terminalo bei logistikos centro statybą Maskvoje, taip pat – perregistruoti ir šio prekybos bei logistikos centro statybai numatytą žemės sklypą Maskvoje.

V. Uspaskichui priklauso 17,4 proc. „Krekenavos agrofirmos” akcijų. Be to, jis su žmona turi agrofirmos „Josvainiai”, kuri yra didžiausia minėtos bendrovės akcininkė, akcijų.

A. Mizgaris patvirtino, kad buvo susitikęs su V. Uspaskichu, tačiau jis paneigė rašęs tokio turinio ataskaitą, kokią paviešino Seimo opozicija.

Kaip patikino V. Uspaskichas, jis pats pasiūlė aštuonioms asocijuotoms struktūroms dalyvauti šiame projekte, tačiau kol kas esą negalime nieko daryti. Mat šiuo metu siekiama pratęsti 1994 metų gruodžio 19 dieną tuometinės Lietuvos Pramonės ir prekybos ministerijos, kurios funkcijas yra perėmusi Ūkio ministerija, ir Maskvos vyriausybės pasirašytą susitarimą dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo. Anot ministro, šiame projekte turės dalyvauti ir valstybės kapitalas.

Ūkio ministro Viktoro Uspaskicho kaltinimus vienos privačios bendrovės protegavimu Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas vadina spekuliacijomis ir bandymais klaidinti visuomenę.

„Kas čia naujo? Eiliniai pono Uspaskicho bandymai spekuliuoti skirtingais dokumentais, ištraukiant juos iš konteksto ir taip suvelti žmonėse nuomones bei formuoti kažką jam palakesnio”, – pirmadienį žurnalistams teigė A. Zuokas.

Taip meras komentavo ministro pareiškimą esą jis prašė Maskvos vyriausybės skirti žemės sklypą UAB „Eksimeta” anksčiau nei Valstybės turto fondas (VTF) pasirašė sutartį su ja dėl Lietuvos prekybos namų Maskvoje privatizavimo.

Pasak V. Uspaskicho, tai jis darė neturėdamas nei sostinės Tarybos, nei Vyriausybės įgaliojimų ir nepaskelbus konkurso.

„Tai bandymas nukreipti dėmesį nuo savo konflikto ir klaidinti visuomenę. Visi jo pareiškimai ir aiškinimai tik dar kartą rodo, kad ministras neskiria, kas yra privatūs interesai, o kas – viešieji interesai”, – teigė A. Zuokas.

Anot jo, pirmadienį ministro paviešinti keli dokumentai, kurie neva pagrindžia jo kaltinimus, „yra paimti iš konteksto” ir „nieko bendro neturi su jo (V. Uspaskicho. – ELTA) situacija”.

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *