Seimo narys Rimantas Smetona siūlo slaptaisiais SSRS specialiųjų tarnybų bendradarbiais laikyti ne tik tuos asmenis, kurie buvo įsipareigoję vykdyti jų užduotis ir pavedimus, bet visus, kurie veikė šių tarnybų naudai. Be to, parlamentaras ragina įteisinti kai kuriuos darbo veiklos apribojimus KGB rezervui priklausiusiems asmenims.

Tai numatyta jo parengtose Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo bei įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ naujose redakcijose.

Pagal dabar galiojantį Liustracijos įstatymą asmeniu, slapta bendradarbiavusiu su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienio šalies pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje, faktiškai ir sąmoningai veikęs vykdant buvusios SSRS specialiųjų tarnybų užduotis ir pavedimus pagal rašytinį arba nerašytinį įsipareigojimą slapta bendradarbiauti, kai veikla nereglamentuota tarnybos statutais ar darbo įstatymais.

Įstatyme nurodytos tokios slaptųjų bendradarbių kategorijos: agentas, rezidentas, patikimas asmuo, konspiracinių patalpų laikytojas, susitikimų buto laikytojas, neetatinis operatyvinis darbuotojas ar kitas asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Anot R.Smetonos, užduočių ir pavedimų vykdymas pagal rašytinį arba nerašytinį įsipareigojimą slapta bendradarbiauti yra perteklinis požymis, neleidžiantis veiksmingai įgyvendinti įstatymo, todėl parlamentaras ragina jo atsisakyti ir taip patikslinti slaptojo bendradarbio apibrėžimą.

Minėto įstatymo naują redakciją yra parengusi speciali Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kuriai priklausė ir pats R.Smetona. Jo teigimu, šio ir dar 18 teisės aktų pataisų projektai pašalina ne visus trūkumus ir išsprendžia ne visas iškilusias problemas.

Viena iš tokių problemų, pasak parlamentaro, yra iki šiol netyrinėta Sovietų Sąjungos valstybės saugumo komiteto – KGB rezervo ir jam priklausiusių asmenų reikšmė bei vieta SSRS specialiųjų tarnybų sistemoje.

KGB rezervo statusą politiškai bene pirmą kartą apibrėžė vasarį dirbusi Seimo laikinoji komisija, kuri tyrė Seimo vicepirmininko Alfredo Pekeliūno, Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus ir užsienio reikalų ministro Antano Valionio buvimą rezervo sąrašuose.

Komisija konstatavo, kad KGB rezervas buvo sovietų saugumo mobilizacinė dalis, kuri aktyvi turėjo tapti tik ypatinguoju laikotarpiu: karo grėsmės, karo pradžios, stichinių nelaimių ir masinių riaušių metu, taip pat karo atveju.

Turimi dokumentai komisijai leido pripažinti, kad ministras ir VSD vadovas priklausė KGB rezervui, tačiau patvirtinti, kad šiai struktūrai priklausė ir Seimo vicepirmininkas, duomenų nepakako.

Po tyrimo konstatuota, kad KGB rezervui priklausę asmenys, remiantis dabar galiojančiais dokumentais, negali būti prilyginti slaptiesiems bendradarbiams. Jiems nebuvo privaloma duoti raštišką susitikimą būti įtrauktiems į rezervo sąrašus.

Parlamentaras, kaip ir darbo grupė, siūlo Seimui pakartotinai paskelbti vienerių metų prisipažinimo ir registracijos terminą slapta su buvusios SSRS tarnybomis bendradarbiavusiems asmenims bei buvusiems KGB kadriniams darbuotojams ir KGB rezervo karininkams.

Pagal R.Smetonos parengtus projektus, priešingai nei dabar, valstybės paslaptimi būtų laikomi tik šių asmenų pateikti duomenys, bet ne bendradarbiavimo su šiomis tarnybomis ar priklausymo joms ir prisipažinimo faktas.

Parlamentaras siūlo palikti draudimą eiti pareigas, kuriose asmens patikimumas bei lojalumas Lietuvos valstybei nacionalinio saugumo požiūriu yra svarbūs, ne tik buvusiems SSRS specialiųjų tarnybų kadriniams ir neprisipažinusiems slaptiesiems bendradarbiams. Tokį draudimą siūloma taikyti ir KGB rezervo sąrašuose buvusiems asmenims, kurie neprisipažino ir (arba) veikdami buvusios SSRS specialiųjų tarnybų naudai padarė žalą kitiems žmonėms.

R.Smetonos manymu, jiems visiems turėtų būti nustatytas vienodas darbinės veiklos apribojimas – iki 2010 metų liepos 1 dienos.

Minėtiems asmenimis, neprisipažinus Liustracijos komisijai, tektų palikti Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario postą, Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo arba prokuroro pareigas.

Asmenys, kandidatuojantys į Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario pareigas, tokiu atveju būtų neregistruojami arba jų registravimas būtų panaikinamas.

Dabar nė vienas iš minėtų dviejų įstatymų nereglamentuoja KGB rezervui priklausiusių asmenų prisipažinimo, registravimo, jų duomenų skelbimo, darbo veiklos ribojimo.

Views All Time
Views All Time
2775
Views Today
Views Today
1
0 0