K.Prunskienė artėjant rinkimams sulaukė nemalonios žinios. Šatrijos Raganos prisipažinimo originalas, kurio beveik prieš septynerius metus pasigedo Vilniaus apygardos teismas, saugomas Lietuvos ypatingajame archyve.

Netikėtas radinys

Penktadienį per Seime vykusią diskusiją dėl Liustracijos įstatymo tobulinimo jį pats ten radęs pranešė Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas.

Liustracijos komisija šiuo metu nagrinėja iš Vilniaus apygardos teismo išsireikalautą buvusios žemės ūkio ministrės, valstiečių liaudininkų lyderės Kazimiros Prunskienės bylą, kurioje politikė išteisinta dėl bendradarbiavimo su KGB.

A.Urmonas teigė, kad byloje matyti, jog vienas pagrindinių argumentų, kodėl apygardos teismas ryžosi peržiūrėti Aukščiausiojo Teismo sprendimą, buvo neva dingęs K.Prunskienės pasirašytas pasižadėjimas bendradarbiauti su KGB.

Liustracijos komisijos pirmininkas tvirtino kreipęsis į Ypatingąjį archyvą ir radęs ten minėtą dokumentą.

Buvo išteisinta

2002 m. rugsėjį tuometė Seimo narė K.Prunskienė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti ankstesnį teismo sprendimą dėl bendradarbiavimo su sovietų KGB.

K.Prunskienė Vilniaus apygardos teismui yra sakiusi, kad vadinamasis dokumento originalas, kuriuo remdamasis teismas 1992 m. priėmė sprendimą, yra falsifikatas.

Seimo narė pareiškė, kad kreipėsi į Seimo archyvą, Ypatingąjį archyvą ir dar kelias institucijas, kurios atsakė neturinčios tokio dokumento originalo.

Vilniaus apygardos teismas 2003 m. pavasarį paskelbė, jog nėra įrodymų, kad K.Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB.

1992 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija buvo pripažinusi K.Prunskienę sąmoningai bendradarbiavus su KGB, jai buvęs suteiktas Šatrijos Raganos slapyvardis.

Radikalūs pasiūlymai

Liustracijos komisijos pirmininkas A.Urmonas vakar pasiūlė įstatymu įteisinti buvusių Sovietų Sąjungos Komunistų partijos ir kitų buvusios valdžios atstovų lojalumo patikrinimą.

„Bendradarbiaujama, kolaboruojama su KGB buvo įvairiomis formomis, ir per agentūrinį, ir per nomenklatūrinį darbą. <...> Kadangi lojalumo požiūriu tokie asmenys yra kritinės būklės, turime patikrinti jų lojalumą“, – sakė A.Urmonas.

Jis yra parengęs vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisas, kad būtų tikrinami buvę Komunistų partijos veikėjai, kiti valdžios atstovai, pagal einamas pareigas turėję reikalų su KGB.

Liustracijos komisijos vadovas svarstė, kad dabar tikrinami asmenys, bendradarbiavę su sovietų represinėmis institucijomis, tačiau būta nomenklatūrinės valdžios atstovų, kurie patys duodavo nurodymų KGB. „Jie (aukšti Komunistų partijos nariai – red. past.) turėtų būti nušalinti priimant sprendimus. Manau, tai yra būtina“, – sakė A.Urmonas.

Šį siūlymą sukritikavo buvusi Liustracijos komisijos pirmininkė Dalia Kuodytė. Pasak jos, liustracija, apie kurią kalba A.Urmonas, jau nėra liustracija, tai desovietizacija. Tačiau ją atlikti esą per vėlu.

„Reikia susitaikyti, kad jau praleidome progą apsivalyti tokiu mastu“, – sakė ji.

D.Kuodytės teigimu, brūkšnys šiuo klausimus buvo nubrėžtas 1993 m., kai buvęs Komunistų partijos veikėjas Algirdas Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos prezidentu. „Prezidentu turėjome žmogų, kuris iš esmės vadovavo KGB“, – teigė D.Kuodytė.

Views All Time
Views All Time
1692
Views Today
Views Today
1
0 0