Dėl netinkamo Europos Sąjungos specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) lėšų panaudojimo Lietuva gali susilaukti finansinių sankcijų. Tai ketvirtadienį Seime sakė Valstybės kontrolės vadovė Rasa Budbergytė, komentuodama SAPARD lėšas skirstančios Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) audito už 2004 metus ataskaitą.

Valstybės kontrolė pareiškė abejojanti 8,7 mln. litų skyrimu susijusių bendrovių „Krekenavos mėsa“ ir „Krekenavos agrofirma“ pateiktiems atskiriems investiciniams projektams, nes šie projektai „iš esmės“ yra vienas investicinis projektas.

„Problema yra ta, kad NMA agentūra neužtikrino, kad investiciniam projektui išmokėta suma neviršytų leistinos ribos. Viršijus šią ribą nukentėjo kiti paramos gavėjai“, – sakė Seime R.Budbergytė.

Vienam projektui leidžiama skirti ne daugiau kaip 5 mln. litų paramą.

NMA skyrė lėšų minėtų bendrovių investiciniams projektams nepaisant to, jog pačios agentūros vidaus audito skyrius taip pat konstatavo, jog šios įmonės yra susijusios.

Taip pat Valstybės kontrolė konstatavo, jog 1,8 mln. litų gavusi UAB „Kauno grūdai ir partneriai“ galėjo būti įsteigta vieninteliu tikslu – norint gauti SAPARD paramą, kurios tikrasis gavėjas galėjo būti AB „Kauno grūdai“. Pati AB „Kauno grūdai“ negalėjo gauti paramos, nes neatitiko ekonominio gyvybingumo kriterijaus.

Valstybės kontrolė rekomendavo Nacionalinei mokėjimo agentūrai įvertinti audito išvadas. Vienas galimų sprendimų yra išieškoti netinkamai skirtas lėšas, priešingu atveju Europos Komisija gali pritaikyti Lietuvai finansines sankcijas.

„Jeigu NMA išieškotų tuos 8,7 mln. litų, mums nebūtų mažinama parama. Jeigu Europos Komisija pati nustatytas tuos dalykus, ji gali pritaikyti sankcijas, nurašyti šią sumą nuo mūsų būsimo finansavimo“, – sakė R.Budbergytė.

Valstybės kontrolės rekomendacija NMA nėra privaloma.

„Mes rekomendavome agentūrai įvertinti mūsų pastebėjimus. Tai yra jos atsakomybė“, – pažymėjo Valstybės kontrolės vadovė.

R.Budbergytė neigė Seimo narių įtarimus, jog audito išvada siekta sukompromituoti politikus.

Su „Krekenavos agrofirma“ yra susijęs valdančiosios Darbo partijos lyderis ūkio ministras Viktoras Uspaskichas bei valdančiosios Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos narys Seimo pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas, tačiau jie nėra minimi Valstybės kontrolės ataskaitoje.

Vertybinių popierių biržos praėjusių metų duomenimis, V.Uspaskichas 2004 metais turėjo 17,4 proc., A.Pekeliūnas – 10,1 proc. „Krekenavos agrofirmos“ akcijų. Tarpusavyje susijusios bendrovės „Krekenavos agrofirma“ ir „Krekenavos mėsa“ per pirmą šių metų ketvirtį pasiekė 38,4 mln. apyvartą.

Dėl galimo politikų vaidmens skirstant SAPARD lėšas Seime ketvirtadienį inicijuotos net dvi laikinosios tyrimo komisijos.

Vieną inicijavo Seimo opozicija, kita – valdančiosios Darbo partijos frakcija. Opozicijos nuomone, Darbo partija tokiu būdu siekia „supainioti galus“.

Opozicijos inicijuota komisija taip pat ketina tirti, ar ūkio ministras V.Uspaskichas neprotegavo „Krekenavos agrofirmos“, bendraudamas su Maskvos vyriausybės atstovais.

Įtariama, jog V.Uspaskichas siūlė perleisti dalį „Krekenavos agrofirmos“ akcijų su Maskvos vyriausybe planuojamai įkurti bendrai įmonei, kuri užsiimtų lietuviškų maisto produktų prekyba Rusijoje.

Pats ūkio ministras V.Uspaskichas tuo tarpu kategoriškai neigia sukėlęs interesų konfliktą.

Valstybės kontrolės vadovė R.Budbergytė praėjusią savaitę apie NMA audito išvadas informavo valstybės vadovą Valdą Adamkų, kuris paragino paviešinti ataskaitą.

Iš viso 2004 metais NMA paskirstė 280 mln. litų SAPARD lėšų pagal 460 projektų. Tai didžiausios išlaidos per visą SAPARD paramos istoriją.

Views All Time
Views All Time
105
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn