Lietuvos Respublikos kariuomenei – 90 metų, Tautiškai giesmei – 110 metų, Vincui Kudirkai – 150 metų. Tautos Dainiaus Varpas pakėlė Lietuvą, jo žodis Varpui ir Tautai buvo tiesus ir aiškus:

Skambink per amžius vaikams Lietuvos.
Tas laisvės nevertas, kas negina jos.

Ir 1863 metų sukilėliai, ir Vincas Kudirka, ir 1918 metų savanoriai, ir pokario partizanai žinojo, kas yra Lietuva ir laisvė.

Sąjūdis prieš 20 metų Tautai suteikė viltį, Kovo 11-ji ją paskelbė Lietuvai ir pasauliui. Tačiau reikėjo, kad pasaulis pripažintų Lietuvos Respubliką, o pripažinus – ir apginti mūsų Tėvynę. Gintaro Žagunio, Artūro Sakalausko, Medininkų, Sausio 13-osios aukų sąrašas būtų nesibaigęs, jei ne Tautos ir Jūsų, savanoriai, prisiekusių 1991-ųjų sausyje ir lemtingą naktį likusių Aukščiausioje Taryboje, apsisprendimas.

Kariuomenės atkūrimą, Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybės išrinkimą 1991 m. sausio 13-osios naktį nulėmė Jūsų ryžtas ir bendra mūsų valia – sausio 17-ąją Aukščiausioji Taryba priėmė Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos įstatymą, nulėmusį mūsų kariuomenės atkūrimo pradžią. Dėkojame Jums ir sveikiname su švente!

Gerbkime ir ginkime Lietuvos laisvę, būkime jos verti!

Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo vardu,

Views All Time
Views All Time
1095
Views Today
Views Today
1
0 0

Zigmas Vaišvila – politikas, fizikas – mokslų dr., verslininkas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Zigmo Vaišvilos siūlymu 1988 m. birželio 03 d. Lietuvos Mokslų akademijos salėje išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1988 m. spalio 22-23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame susirinkime išrinktas LP Sąjūdžio Seimo nariu ir Seimo Tarybos nariu.

1989 m. sausio 15 d. Zigmas Vaišvila, kaip LP Sąjūdžio Seimo po reitingavimo iškeltas kandidatas, Šiauliuose buvo išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatu – pirmame rate įveikė Lietuvos komunistų partijos Šiaulių miesto komiteto pirmąjį sekretorių V. Volkovą. 1989 m. kovo mėn. kaip LP Sąjūdžio kandidatas Plungės-Mažeikių nacionalinėje apygardoje Zigmas Vaišvila pirmame rate buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu.

Zigmo Vaišvilos iniciatyvos ir įspėjimų dėka 1990–2000 metais buvo žymiai pagerintas Ignalinos AE saugumas.

1990 m. vasario 24 d. kaip LP Sąjūdžio kandidatas Zigmas Vaišvila Ventos rinkiminėje apygardoje Nr.78 (Akmenės – Mažeikių rinkiminėje apygardoje) pirmame rate buvo išrinktas Lietuvos TSR XII-ojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11-ąją Zigmas Vaišvila tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. 1990 m. kovo 17 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininku (iki 1991 m. vasario 14 d.).

Zigmo Vaišvilos vadovaujama Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija paruošė Aukščiausiosios Tarybos priimtus nutarimus ir įstatymus dėl TSRS ginkluotųjų pajėgų Lietuvoje, Tarybinėje armijoje tarnaujančių Lietuvos kariškių, Lietuvos Respublikos sienų kontrolės, prokuratūros, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus, pasienio apsaugos tarnybos, krašto apsaugos, muitinės, savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, policijos steigimo ir veiklos.

1990 m. birželio 29 d. Zigmas Vaišvila, kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas balsavo prieš Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto moratoriumo priėmimą, pasiūlytą dėl TSRS ekonominės blokados.

Z. Vaišvila, kaip Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas, koordinavo įvairių Lietuvos Respublikos institucijų ir savanorių gynybinę veiklą 1991 m. sausio įvykių metu.

1991 m. sausio 13-osios naktį Zigmas Vaišvila išrinktas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotoju. Ministru Pirmininku išrinktas Gediminas Vagnorius. 1991 m. sausio 13 d. Zigmas Vaišvila paskirtas Lietuvos Respublikos vyriausybinės komisijos TSRS agresijos aukų laidotuvių organizavimui pirmininku. 1991 m. sausio 15 d. paskirtas Lietuvos Respublikos valstybinės komisijos TSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimų, padarytų 1991 m. sausio 11 – 13 d., ištyrimo nariu.

Nuo 1991 m. vasario 22 d. atliko Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparato vadovo funkcijas.

1991 m. birželio 4-5 d Lomžoje (Lenkija), Zigmas Vaišvila, atstovaudamas Lietuvos Respublikos Vyriausybę, pagerbė atvykusį Popiežių Joną Paulių II, kuris Lomžos Katedroje 1991 m. birželio 5 d. aukojo Šv. Mišias Lietuvos bendruomenei.

1991 m. rugpjūčio 19 d. Maskvoje prasidėjus valstybiniam perversmui, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis ir Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius pavedė Zigmui Vaišvilai organizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklą pogrindyje.

1991-1992 m. dalyvavo likviduojant TSRS VSK padalinį Lietuvoje, perimant LKP (TSKP), komjaunimo, tarybinių profsąjungų, TSRS VSK ir TSRS ginkluotųjų pajėgų turtą ir dokumentus. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila suorganizavo ir 1991 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Vyriausybės vardu pasirašė pirmąją tarpvalstybinę sutartį su TSRS dėl TSRS KGB padalinio Lietuvoje likvidavimo, 1991 m. spalyje suorganizavo Lietuvos įstojimą išimties tvarka į Interpolą Punta del Estėje, Urugvajuje (tai padaryta dar tebeegzistuojant Tarybų Sąjungai).

1992 m. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila Lietuvos Vyriausybės vardu suorganizavo pirmąją tarpvalstybinę sutartį dėl oficialaus ir legalaus lengvosios ginkluotės ir šaudmenų nupirkimo Lietuvos Respublikai (iš Rusijos Federacijos).

1991 m. rugsėjyje paskirtas Valstybės saugumo departamento gen. direktoriumi. 1992 m. spalyje kaip Nuosaikiųjų judėjimo kandidatas nesėkmingai dalyvavo Seimo rinkimuose. Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto klubo valdybos narys, prezidentas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininko pavaduotojas.

1993-1997 m. – UAB „Infoverslas“ direktorius, nuo 1997 m. – UAB „Parex lizingas“ direktorius.

2009 m. kovo 10 d. padavė prašymą Vyriausiajai Rinkimų Komisijai dėl kandidatavimo į Lietuvos Prezidento postą, o kovo 14 d. pradėjo kovą 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. 2009 m. kovo 17 d. jis paskelbė kreipimąsi į rinkėjus, nurodydamas kodėl grumiasi dėl prezidento posto. Dingus 30 lapų su parašais (1200 parašų), 2009 m. balandžio 2 d. VRK pristatė 19 tūkst. 397 parašus ir buvo neregistruotas į kandidatus į Lietuvos Respublikos prezidentus.