Tarptautinio valiutos fondo prognozė Lietuvai

Šią savaitę pasaulio naujienų agentūros išplatino informaciją, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė 180 valstybių bendrojo vidaus produkto 1 gyventojui prognozes 2006 ir 2007 metams (Delfi, LETA).

TVF studijoje tvirtinama, kad pagal šį rodiklį (BVP 1 gyventojui skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą) 2006 m. Latvija jau nebebus vargingiausia ES valstybė, ji aplenks Lenkiją: 2006 metais Latvijos BVP 1 gyventojui sudarys 13 884,60 JAV dol., o Lenkijos – 13 797,20 JAV dol. Tuo tarpu Lietuvai 2006 m. prognozuojamas 15 442,90, Estijai – 17 802,20 JAV dolerių bendrasis vidaus produktas 1 gyventojui pagal perkamosios galios paritetą. Palyginimui 2006 m. Rusijos BVP 1 gyventojui – 11 904,30 JAV dol.

Pažymėsiu, kad perkamosios galios paritetai (PGP) – tai nacionalinių valiutų perskaičiavimo kursai, pašalinantys kainų lygių skirtumų tarp šalių poveikį ir leidžiantys atlikti realius palyginimus (žr. paaiškinimus komentaro pabaigoje).

O 2007-iesiems metams TVF prognozės atrodo taip: Latvija – 15 061,50; Lietuva – 16 756; Estija – 19 243 JAV dol. Tarp 180 valstybių, kurios minimos TVF studijoje, pirmauja Liuksemburgas – 72 854,30 JAV dol. 1 gyventojui, antroje vietoje – Norvegija (44 341,90 JAV dol.), trečioje – JAV (43 236,10 JAV dol.). Pirmajame dešimtuke taip pat yra Airija, Islandija, Danija, Kanada, Honkongas, Austrija ir Šveicarija.

Taigi, atrodo, galėtume tik džiaugtis, kad pagal bendrojo vidaus produkto augimo tempus atrodome labai gerai (Lietuvos BVP pirmajame šių metų ketvirtyje išaugo 8,8 proc., II ketvirtyje – 8,4 proc.), BVP 1 gyventojui pagal perkamosios galios paritetą sparčiai augs ir 2006 m., ir 2007 m., ir, matyt, tikimės, kad tai reiškia nieką kitą, kaip sveiką ekonomikos augimą ir gražias ateities perspektyvas.

Tačiau vis dažniau kalbama apie Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomikų perkaitimą, o SEB Vilniaus banko atstovas G.Nausėda iškalbingai klausia, kokia yra Lietuvos ekonomikos temperatūra – 36,6 ° C, 37,5° C, o gal jau 40,2 ° C? ..

Lietuvoje ryškūs ekonomikos perkaitimo požymiai

Briuselyje teko dalyvauti ne vienoje diskusijoje Baltijos valstybių ekonomikų perkaitimo tema. Ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos ekspertams nerimą kelia labai spartus, didesnis nei potencialusis (pagal šalies galimybes apskaičiuotas) ekonomikos augimo tempas. Ekonomikos perkaitimo požymiai yra žinomi: spartus BVP augimo tempas; pagrindiniu ūkio plėtros veiksniu tapęs vidaus vartojimas; didelė, paklausos lemta infliacija; sparčiai didėjantis skolinimasis vidaus ir užsienio rinkose; nepateisinamai aukšto lygio einamosios sąskaitos deficitas, spartus importo augimas; kainų „burbulai“ nekilnojamojo turto, akcijų rinkose (V.Tauraitė. Lietuvos ekonomika – tiesiame kelyje į perkaitimą?). O perkaitimo pasekmės, pasak SEB Vilniaus banko ekspertės V. Tauraitės, gali būti itin nemalonios: lėtas „vėsimas“, pasireiškiantis ekonomikos plėtros sulėtėjimu, spartesniais infliacijos tempais ir eksporto konkurencingumo smukimu, arba staigus nuopuolis, kuris reikštų ekonomikos recesiją, mažesnes užsienio investicijas, kapitalo „bėgimą“ iš šalies ir kt.

Akivaizdu, kad Lietuvos ekonomikos perkaitimo požymiai vis labiau ryškėja, ir į tai būtina reaguoti, visų pirma G.Kirkilo vadovaujamai Vyriausybei ir mūsų išrinktiesiems Seime. Tiesa, praradus viltį įsivesti eurą 2007 m. sprogo kainų „burbulas“ nekilnojamojo turto rinkoje, tačiau vidaus vartojimas didėja sparčiais tempais, jį dar didina nuo liepos mėnesio sumažintas gyventojų pajamų mokesčio tarifas, didėjančios namų ūkio pajamos.
Apie BVP jau minėjau, o štai Lietuvos infliacijos rodikliai taip pat duoda peno pamąstymams apie ekonomikos perkaitimą. Aukšta infliacija blogai visais atvejais, nesvarbu, ar euras įvedamas, ar ne. Kai oficialiai deklaravome norį įsivesti eurą jau nuo 2007 m. sausio 1 d., turėjome daryti ir konkrečius žingsnius ta kryptimi. Pirmiausias ir svarbiausias uždavinys buvo pažaboti infliaciją. Deja, Vyriausybė nesugebėjo parengti ir įgyvendinti tam skirto veiksmų plano. Šiuo aspektu panagrinėjus A.Brazausko vadovaujamos vyriausybės darbą matyti, kad daugelis sprendimų tik skatino infliaciją, ir vietoj to, kad susiveržtume diržus, dovanėles dalijome ir vieniems, ir kitiems, ir į kairę, ir į dešinę, kad tik valdančiosios partijos ir koalicijos reitingai nekristų žemyn. Nenoriu vadinti to populizmu, pavadinkime tai rūpinimusi Lietuvos piliečiais, bet tuomet nereikėjo Tautos penėti pažadais ir viltimis, kad į eurozoną įsijungsime jau 2007-aisiais, nes abu tikslus pasiekti vienu metu buvo neįmanoma. Ir tuo labiau nereikia kaltinti dėl to Europos Komisijos ar visos ES, kuri neva veikė prieš Lietuvą. Panašiau, kad patys suveikėme prieš save. Gaila, tačiau nepasimokėme: Vyriausybė ir dabar neturi konkretaus plano infliacijai suvaldyti, net ir žinodama, kad antrąjį šių metų pusmetį infliacija Lietuvoje turi tendenciją didėti (energetikos tarifai), kad 2009 m. pradžioje bus sustabdytas antrasis Ignalinos AE blokas, todėl mūsų laukia elektros energijos brangimas ir naujas infliacijos šuolis. Gal tikimasi, kad problemas išspręs numatomos didinti palūkanų normos ir tai, kad Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas yra padorus, o užsienio skola – efektyviai valdoma? Gal būt, bet Vyriausybei vis tiek derėtų kuo greičiau parengti ir patvirtinti veiksmų planą infliacijai pažaboti, diplomatinių šypsenų ir rankų paspaudimų Briuselyje nepakaks.

Dar keli štrichai palyginimui su kaimynėmis

Lyginant Lietuvą su kaimynėmis būtina pastebėti, kad Latvijoje BVP augimo tempai yra didesni, nei Lietuvoje ar Lenkijoje. Latvijos skiriamasis bruožas – tai, kad ten sukasi didelis šešėlinis rusiškas kapitalas, jis investuojamas į nekilnojamojo turto rinką, todėl sparčiai auga didžiausią lyginamąjį svorį bendrajame vidaus produkte turinčios prekyba ir statyba. Lietuvoje BVP augimo bumas niekada nebuvo susijęs su šešėliniu rusišku kapitalu. Estijoje tuo tarpu ekonomikos augimas natūralesnis nei Latvijoje, skolinimasis nedidelis, ekonomikos perkaitimo indeksas artimas Lietuvos rodikliui , tačiau pagal tiesiogines užsienio investicijas (TUI) 1 gyventojui, kitus rodiklius Estija atrodo geriau nei Lietuva.

Lenkijos ekonomiką taip pat drįsiu pavadinti sveikesne nei mūsų valstybės, visų pirma dėl tiesioginių užsienio investicijų. Šioje šalyje patrauklesnė investicijų aplinka, daugiau laisvos darbo jėgos, transnacionalinės korporacijos stato aukštosios technologijos gamyklas, ir tai yra signalai, kad konkurencinėje kovoje dėl TUI, rinkų Lietuva pralaimi Lenkijai.

Pabaigai – keturios išvados: pirma, džiūgauti dėl ypač aukštų BVP augimo tempų nereikėtų, geriau paanalizuoti, ar tai nėra ekonomikos perkaitimo ir galimų neigiamų jo pasekmių indikatoriai. Antra, Vyriausybė turi parengti veiksmų planą infliacijai pažaboti, tai – vienas svarbiausių G.Kirkilo vadovaujamos vyriausybės uždavinių. Trečia: euro įvedimo atidėti toliau kaip 2009 m. sausio 1 d. nevertėtų. Ir ketvirta: Lietuvoje būtina sutvarkyti investicinę aplinką taip, kad ji būtų palanki tiesioginėms užsienio investicijoms, ir šios užduoties įvykdymas – Vyriausybės rankose. Pažadų jau išdalinta nemažai, bet spręsime ne pagal žodžius – tik pagal darbus.

————————————————————————-

Perkamosios galios paritetai (PGP) – tai nacionalinių valiutų perskaičiavimo kursai, pašalinantys kainų lygių skirtumų tarp šalių poveikį ir leidžiantys atlikti realius apimties palyginimus

Perkamosios galios paritetai rodo, kiek konkrečios šalies valiutos vienetų reikia tam, kad būtų galima įsigyti tą patį prekių ir paslaugų rinkinį, kurį galima įsigyti už šalies bazinės valiutos vienetą arba už šalių grupės bendros dirbtinės valiutos vienetą. PGP apskaičiuojami kaip bendro prekių ir paslaugų rinkinio kainų, išreikštų šalių nacionaline valiuta, santykių vidurkiai. Prekių ir paslaugų rinkinys turi būti palyginamas tarp šalių ir galintis reprezentuoti kiekvieną iš jų.

Laima Andrikienė yra Europos Parlamento narė, Europos liaudies partijos – Europos demokratų grupės narė, Europos Parlamento Biudžeto komiteto narė, ES 2006 m. biudžeto šešėlinė pranešėja Europos Parlamente.

Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė
Briuselis, 2006 09 19

Views All Time
Views All Time
1305
Views Today
Views Today
1
0 0