K.Prunskienės veiklą 1991 metais, po to, kai ji neteko premjerės posto, iliustruoja unikalūs KGB archyviniai dokumentai, 1995 m. paskelbti leidinyje „Iš naujausios Lietuvos istorijos“.

Šį leidinį redagavo dabartinė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė. Čia publikuojami labai reikšmingi dokumentai, norint suprasti, kas vyko Lietuvoje ir aplink ją 1991 m. pirmojoje pusėje, kai mūsų šalis, vis dar okupuota sovietinės kariuomenės, neturėdama tarptautinio pripažinimo, patirdama milžinišką Maskvos spaudimą, žingsnis po žingsnio ėjo išsivadavimo iš okupantų gniaužtų link. Tuometinio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V.Landsbergio, premjero G.Vagnoriaus, užsienio reikalų ministro A. Saudargo pozicija buvo tvirta – siekti visiškos Lietuvos nepriklausomybės. Deja, tuo pat metu kai kurie kiti politikai siekė asmeninių interesų, bandė eiti į kompromisus su okupantais, kenkti anksčiau išvardytų tuometinių šalies vadovų įvaizdžiui, o kartu ir visos atsikuriančios mūsų valstybės prestižui Vakaruose. Ne veltui, prieš rinkdami vieną ar kitą politiką į aukščiausią šalies postą, turime įvertinti jo valstybinį patikimumą.

Pritarė kompromisams su Maskva

Iš leidinio „Iš naujausios Lietuvos istorijos“ sužinome, kad KGB agentas Vokietijos lietuvis Algis Klimaitis, slapyvardžiu Kliugeris, palaikė artimus ryšius su K.Prunskiene. Apie K.Prunskienės veiklą Vakaruose 1991 m., po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, Lietuvai atkakliai vaduojantis iš sovietinės okupacijos ir siekiant tarptautinio pripažinimo, Kliugeris informuodavo savo „šeimininkus“ – KGB Lietuvos padalinį. Iš čia sovietiniai saugumiečiai svarbiausią surinktą informaciją perduodavo į Maskvą. Sprendžiant iš pateikiamų dokumentų, K. Prunskienė, patarinėjama KGB agento, tuo metu vaikštinėjo Briuselio ir kitų Europos sostinių koridoriais ir varė „savo“ užsienio politiką, nors tuo pat metu čia viešėjo Lietuvos Vyriausybės įgaliojimus turėjęs užsienio reikalų ministras A. Saudargas.

Pateiksime kai kurias ištraukas iš leidinyje paskelbtos Lietuvos SSR KGB pirmininko pavaduotojo generolo majoro S.A.Caplino slapto rašto SSRS KGB pirmininko pavaduotojui generolui leitenantui L.V.Šebaršinui. Iš jų matyti, kad KGB labai domėjosi „savarankiškos politikės“ K.Prunskienės veikla ir skyrė jai nemenką vaidmenį planuose, kaip išlaikyti Lietuvą sovietinės imperijos gniaužtuose.
„Agentas (Kliugeris- VL žr. red. past.) pakvietė Kazimierą Prunskienę kartu su juo vykti į Briuselį, kur Europarlamento biudžeto komisija turėjo svarstyti ekonominės pagalbos Sovietų Sąjungai (įskaitant Pabaltijį) klausimą. Kliugeris paaiškino, kad Vakarų politikai traktuoja ją kaip lanksčią politinę lyderę, linkusią ieškoti kompromisų, ir kaip opoziciją V. Landsbergio vadovybei, nepopuliariai Vakaruose.“

„Š. m. vasario 4-5 d. Kazimiera Prunskienė ir Kliugeris buvo Briuselyje, kur Europarlamento biudžetinė komisija svarstė ekonominės ir finansinės pagalbos SSRS klausimą <...>“

„Kliugeriui rekomendavus, K.Prunskienė, kalbėdama apie ekonominę pagalbą Baltijos respublikoms, neakcentavo politinių problemų, nereikalavo nutraukti pagalbą Sovietų Sąjungai, atsakant į jos veiksmus Pabaltijyje (buvo praėjusios vos kelios savaitės po kruvinųjų sausio įvykių – VL red. past.), bet išreiškė pageidavimą, kad iš šios bendros pagalbos pagal pateiktas paraiškas tektų konkrečioms respublikoms, sritims, miestams <...>“

„Vėlesniuose pokalbiuose su atskirais parlamentarais K.Prunskienė taip pat kelis kartus prisiminė savo praėjusios vasaros susitikimą su M.Gorbačiovu ir N. Ryžkovu, kuriame buvo svarstoma galimybė Lietuvai gauti specialų statusą SSRS sudėtyje; tokią galimybę priėmė palankiai, manydama, kad tai respublikai priimtinas kompromisinis variantas. Tačiau kai ji grįžusi į Vilnių perdavė sovietų vadovybės pasiūlymą V. Landsbergiui, šis griežtai atsisakė, pareiškęs, kad įmanomas tik visiškai nepriklausomos Lietuvos egzistavimas <...>“

Prunskienės „patarėjas“ – KGB agentas

„Trumpame susitikime su Danijos užsienio reikalų ministru Eleman-Jensenu Briuselyje K.Prunskienė papasakojo apie savo atsistatydinimo priežastis, apie ketinimus organizuoti Lietuvos parlamente opozicinę V. Landsbergiui liberalų grupuotę, jos pagrindu ateityje sukuriant politinę partiją. Eleman-Jensenas susidomėjo šiuo projektu, bendromis frazėmis pasakė, kad jis palaiko Lietuvos interesus, tačiau nepažadėjo nieko konkretaus, įskaitant ir Lietuvos diplomatinį pripažinimą. K.Prunskienė buvo susirūpinusi Islandijos Altingo sprendimu pripažinti Lietuvą, nes nenorėjo, kad pirmieji diplomatiniai ryšiai būtų užmegzti būtent su Vagnoriaus vyriausybe. Ministras paaiškino, kad Danija pripažįsta dabartinio Lietuvos parlamento ir vyriausybės teisėtumą, žada bendrą paramą ir palaikymą, tačiau užmegzti diplomatinius santykius su Lietuva kol kas neketina <...>“

„Kliugeris, pristatytas ministrui kaip K.Prunskienės patarėjas užsienio ryšiams, ketina nuvykti į Daniją, norėdamas paruošti dirvą K.Prunskienės vizitui. Vizito metu ji ketina pasikonsultuoti URM ir kitose oficialiuose šalies organuose ir paprašyti moralinės ir politinės paramos <...>“

„Kliugeris mano, kad buvusi premjerė padarė gerą įspūdį Europarlamento veikėjams savo santūria politine pozicija, tikrovės suvokimu ir pasirengimu kompromisams. Tai ypač naudingai išryškėjo tuo pat metu ten buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Saudargo vizito fone <...> Saudargas atkakliai siekė, kad su juo susitikinėję Europarlamento biudžeto komisijos nariai teiktų pagalbą pripažindami Lietuvos nepriklausomybę <...>“

„K.Prunskienė taktiniais sumetimais pasiūlė Saudargui kartu dalyvauti pokalbiuose pagalbos Lietuvai klausimais, tačiau pastarasis atsisakė.

Be nurodytų kontaktų, K.Prunskienė Bonoje kalbėjosi su socialdemokratų partijos lyderiu Fogeliu ir vasario 19 d. su vienu liberaldemokratų partijos vadovų Landsdorfu, su kuriuo svarstė politinės ir materialinės paramos Lietuvai klausimus, bet svarbiausią – pagalbos naujai K.Prunskienės grupuotei klausimą (K.Prunskienės keliones į Hamburgą ir Briuselį ir viešnagę ten finansavo Kliugeris) (KGB skirdavo pinigus agentui Kliugeriui – VL red. past.).“

„Kalbėdama apie galimą socialliberalų partijos (sprendžiant iš publikuojamo dokumento, K.Prunskienė planavo tokią partiją kurti – VL red. past.) veiklą, K. Prunskienė išsakė ir savo požiūrį į Lietuvos ir Sovietų Sąjungos santykių perspektyvas. Ji supranta, kad dabartinėmis sąlygomis Lietuvos republikos nepriklausomybė nereali. Ją visai patenkintų Lietuvos bendradarbiavimo su SSRS variantas, kuris, kaip buvo pažymėta anksčiau, praėjusių metų (1990 m. – VL red. past.) vasarą buvo svarstomas su drg. M.Gorbačiovu ir su drg. N. Ryžkovu (sienos, muitinės, gynyba, pagrindinės užsienio politikos linijos nustatymas lieka Centrui, o glaudus Lietuvos ir SSRS ekonominis ryšys, galimybė respublikai dalyvauti tarptautiniame gyvenime, palaikyti konsulinius, kultūrinius ir politinius ryšius su užsieniu atitenka Lietuvai kaip suvereniai valstybei). Kliugeris mano, kad K.Prunskienė psichologiškai pasirengusi ir kietesnėms Maskvos sąlygoms šiuo klausimu <...>„
„Pokalbiuose su K.Prunskiene Kliugeris svarstė galimus opozicijos (K.Prunskienės grupuotės – VL red. past.) atėjimo į valdžią būdus.

Pirmas variantas. Nutrūkus ūkiniams ryšiams su SSRS, ekonominė situacija respublikoje toliau blogėja, kainos auga, gyvenimo sąlygos smunka, neturėdamos žaliavų sustoja kai kurios įmonės, prasideda streikai, piketai. Opozicija, naudodamasi gyventojų nepasitenkinimu valdžia, reikalauja, kad vyriausybė atsistatydintų, kad būtų paskelbti nauji rinkimai, ir tą pasiekia. Kairiųjų ir centristinių jėgų koalicija, vadovaujama K.Prunskienės, į rinkimus eitų su Lietuvos išgelbėjimo, darbo žmonių gyvenimo sąlygų pagerinimo, atkuriant gyvybiškai svarbius ekonominius ir iki tam tikros ribos politinius ryšius su Sovietų Sąjunga šūkiais. Nugalėjusi rinkimuose opozicija formuoja vyriausybę, pradeda derybas ir pasirašo su Sovietų Sąjunga sutartį, patenkinančią abi puses <...>“
„Pirmąjį variantą K.Prunskienė su Kliugeriu svarstė detaliai, antrąjį (apie galimą SSRS prezidentinio valdymo Lietuvoje įvedimą – VL red. past.) tik iš principo. Svarbiausia, kad ji sutiktų vadovauti respublikai po tiesioginio prezidentinio valdymo įvedimo.“

Linkusi pasiduoti įtakai

„Kliugeris mato sunkumus, su kuriais susiduria K.Prunskienė – kaltinimai bendradarbiavimu su KGB, pataikavimu Maskvai, nekompetentingumu, moteriškų silpnybių pasireiškimu kiek sumenkino jos autoritetą gyventojų akyse <...>“

„Į K.Prunskienės opozicinės grupuotės branduolį galbūt įeis šie asmenys: E. Bičkauskas, R.Ozolas, deputatas R.Valatka. Kitų pavardžių Kliugeris kol kas nežino.

Vasario 20 d. K. Prunskienė grįžo į Lietuvą. Bus organizuota spaudos konferencija, kurioje buvusi premjerė papasakos apie savo susitikimus su Vakarų politikais, apie susitarimus ekonominės pagalbos Lietuvai, pareikš nepritarimą dabartinės vadovybės kursui. Vėliau planuojama sukviesti jos šalininkus ir apiforminti grupes.

Pranešame kaip informaciją.

Lietuvos SSR KGB pirmininko pavad. generolas majoras
S.A. Caplinas“

Įdomus dar vienas su K.Prunskiene artimai bendravusio KGB agento Kliugerio pastebėjimas apie šią politikę, išdėstytas kitame KGB generolo Caplino slaptame rašte savo valdžiai Maskvoje:
„Apskritai Kliugeris charakterizuoja K.Prunskienę kaip prieštaringą asmenybę. Ji ryžtinga, drąsi, siekianti valdžios, pasižymi sveika nuovoka ir tuo pat metu jai būdingas tam tikras nenuoseklumas, perdėtas emocionalumas, ji linkusi pasiduoti įvairioms įtakoms“.

Paskelbėme slaptų dokumentų ištraukas, o išvadas paliekame daryti Jums, mieli skaitytojai.

Views All Time
Views All Time
2922
Views Today
Views Today
1
0 0