Česlovas Juršėnas gimė 1938 m. gegužės 18 d. Švenčionių apskrities (dabar – Ignalinos rajonas) Panižiškės kaime valstiečių šeimoje.

1955 m. aukso medaliu baigė Ignalinos vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universitetą. 1960 m. įgijęs žurnalisto diplomą, 15 metų dirbo žiniasklaidos baruose: iš pradžių savaitraščio „Statyba“, dienraščio „Tiesa“ redakcijose, o nuo 1964 m. – Televizijos ir radijo komitete tarptautiniu apžvalgininku, Televizijos informacijos redakcijos vyriausiuoju redaktoriumi.

1973 m. baigė Sankt Peterburgo (tada – Leningradas, Rusija) aukštosios partinės mokyklos žurnalistikos specialybę, kelerius metus dirbo Lietuvos komunistų partijos (LKP) CK ir Ministrų Tarybos aparatuose. 1978-1983 m. vadovavo „Vakarinių naujienų“ dienraščiui.

Prasidėjus Atgimimui grįžo į Lietuvos televiziją, 1988-1989 m. organizavo ir vedė pirmąsias „Atgimimo bangos“ ir kitas populiarumą turėjusias laidas. 1989 m. įvedus Vyriausybės informacijos atstovo pareigybę, tapo pirmuoju atgimstančios Lietuvos valdžios atstovu spaudai, vėliau – atsakingu už ryšius su Aukščiausiąja Taryba.

Tauta ir istorija Česlovui Juršėnui suteikė didžiulę garbę ir teisę – 1990 m. kovo 11-ąją kartu su kitais priimti nepriklausomos Lietuvos valstybės Atkūrimo aktą. Istorinės Aukščiausiosios Tarybos mandatą jam patikėjo gimtojo Ignalinos ir Švenčionių krašto žmonės. Balotiravosi kaip savarankiškos LKP kandidatas. Tą kadenciją dirbo Valstybės atkūrimo ir Konstitucijos komisijoje, 1992 m. buvo išrinktas parlamento seniūno pavaduotoju.

Nuo 1992 m. turi Lietuvos Respublikos Seimo nario mandatą. 1997-2000 m. taip pat buvo Švenčionių rajono tarybos narys.

Sušaukus VI Seimą, buvo išrinktas Seimo Pirmininko pavaduotoju, o Algirdui Brazauskui tapus Respublikos Prezidentu – Seimo Pirmininku. VII Seime dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete, vadovavo opozicinei Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) frakcijai.

Dabartinio, VII Seimo, buvo išrinktas Seimo Pirmininko pavaduotoju, pirmuoju pavaduotoju. 2004 m. laikinai ėjo Seimo Pirmininko pareigas. Yra Seimo delegacijos Lietuvos ir Ukrainos parlamentų asamblėjoje pirmininkas, Seimo tarpparlamentinių ryšių su Kinijos LR grupės pirmininkas.

Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi.

2003 m. Česlovui Juršėnui suteiktas Švenčionių rajono garbės piliečio vardas.

Nuo seno yra socialdemokratinių pažiūrų. Aktyviai dalyvavo LKP atskiriant nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos ir ją pertvarkant socialdemokratiniais pagrindais. Nuo 1990 m. buvo LDDP tarybos prezidiumo narus, 1996-2001 m. – partijos pirmininkas. Siekė kairiųjų politinių jėgų vienybės. Susijungus Lietuvos socialdemokratų (LSDP) ir LDDP partijoms, nuo 2001 m. pradžios ėjo LSDP pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas, dabar yra vienas iš pavaduotojų.

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Visuotinės lietuvių enciklopedijos mokslinės redakcijos tarybos bei Teismų tarybos narys. Šiemet buvo suteiktas Lietuvos teisės universiteto garbės daktaro vardas.

Išleido keletą knygų ir žinynų apie pasaulį ir politiką.

Poilsio neįsivaizduoja bei šachmatų. Nėra žaidęs aukšto rango oficialiose varžybose, užtat mąstymo dvikovoje yra susirungęs su žymiais politikais. Buvo išrinktas Lietuvos šachmatų federacijos prezidentu.

Kolekcionuoja žymiausių dabarties politikų raštus ir karikatūras. Kalba trimis – rusų, lenkų, vokiečių – užsienio kalbomis.

Žmona Jadvyga – žurnalistė, sūnus Saulius – habilituotas gamtos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius, anūkas Juras – dvyliktokas, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas.

Views All Time
Views All Time
3735
Views Today
Views Today
1
0 0