Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 1 d. Lietuvoje oficialiai užregistruota beveik 210 tūkstančių bedarbių, arba beveik 10 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Manoma, kad per kitą pusmetį bedarbių skaičius Lietuvoje gali išaugti du kartus.

Bedarbių skaičiaus augimas pastebimas visuose visuomenės gyventojų sluoksniuose. Jų gretas ypač sparčiai papildo asmenys, neseniai baigę aukštąsias mokyklas.

Dėl sparčiai išaugusio bedarbių skaičiaus darbo biržos jau vėluoja išmokėti bedarbio pašalpas. Šiaulių darbo biržoje registruoti bedarbiai teigia, jog jie bedarbio pašalpų negavo dar už birželio mėnesį. Valdžioje sėdintys pareigūnai teisinasi, kad pinigus bedarbiams vėluojama išmokėti dėl neprognozuojamai pagilėjusios ekonominės krizės ir dėl to išaugusios didelės bedarbystės.

,,Augantis nedarbas yra ekonominės krizės, o ekonominė krizė yra globalistų vykdytos globalizmo politikos pasekmė. Tik naivuoliai gali tikėti, kad taip vadinama pasaulinė ekonominė krizė kilo dėl kelių bankų vykdytos blogos paskolų politikos. Ši versija pateikiama tikros informacijos neturinčioms masėms, o tikroji krizės priežastis gudriai nutylima ir slepiama, kad nesukeltų neigiamų pasekmių pasaulinei oligarchijai.

Šiandien Lietuvos valdžioje nėra tikrų politikų (savarankiškų valstybės vadovų), todėl išvesti Lietuvą iš mums primestos krizės nėra kam. Valdžioje sėdi politikieriai, kurie vykdo Lietuvai žalingus Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulinio banko ir kitų masoniškų globalistų struktūrų nurodymus.

Kiekvienas normalus žmogus (šeima, giminė, tauta) patekęs į bėdą savęs klausia, ką daryti? To turėtume klausti ir mes, tačiau prieš atsakant į klausimą ką daryti, pirmiausia reikia suvokti esamą padėtį, kurioje esame atsidūrę bei suprasti, kaip ir kodėl mes ten atsidūrėme, kas dėl to kaltas. Neatsakius į šiuos klausimus nebus galima priimti teisingo sprendimo bei išspręsti esančių problemų.

Ką tuo klausimu kalba ir ką daro ,,mūsų“ valdžia? Tikrųjų krizės priežasčių ji nepasako, jokio strateginio plano, kaip išbristi iš krizės, nepateikia. Kalbama tik apie mokesčių didinimą, pensijų, atlyginimų, pašalpų Lietuvos piliečiams sumažinimą. Tai reiškia gyventojų pajamų sumažėjimą ir iš to sekantį gyvenimo lygio blogėjimą.

Nuo pat 1990-ųjų (o ypač Lietuvai ,,įstojus“ į Europos Sąjungą) nebuvo padaryta nieko, kad Lietuvoje būtų sukurtas stiprus nacionalinis ūkis (išvystyta pramonė ir žemės ūkis). Atvirkščiai: pelną į Lietuvos biudžetą galėjusios nešti įmonės specialiai buvo padarytos nuostolingomis, o paskui pusvelčiui parduotos užsieniečiams, kurie dabar mūsų uždirbtą pelną išsiveža į savo šalis ir kelia savo šalių piliečių gerbūvį. Lietuva praktiškai beveik neturi Lietuviškos pramonės, bankų, į žemės ūkio sritį taip pat gviešiasi užsieniečiai. Lietuva šiandien yra ne stipri pramoninė valstybė, o didelė parduotuvė, kurioje prekiaujama viskuo, pradedant savo garbe ir baigiant pigia darbo jėga.

Kas gali atsakyti į paprastą klausimą: kada ir kur buvo, kad šalį valdant tautos išdavikams kuri nors tauta būtų gyvenusi gerai? To niekada nebuvo ir niekada nebus. Todėl atsakymas ateina savaime. Visų problemų pradžia ir pabaiga yra politika (lietuviškai – valdymas). Kas sėdi valdžioje ir kokią politiką vykdo, toks yra ir gyvenimas. Todėl išvada yra labai paprasta: kol paprasti, sąžiningi žmonės kalbės ir manys, kad politika (valdymas) yra nesvarbus dalykas, kol teigs, kad nesvarbu, kas ir kaip valdo įmonę, kaimą, miestą, valstybę, Europą ir t.t., tol nei didesnio teisingumo, nei geresnio gyvenimo nesulauksime.

Jei norime gerovės, jei norime turėti darbą, geras darbo sąlygas, užsidirbti žmonišką atlyginimą, gauti normalias pensijas, stipendijas, kokybišką gydimą ir išsilavinimą, jei norime gyventi teisingoje, Lietuviškoje Lietuvoje, reikia suprasti, kad mus išgelbėti gali tik pilietinis aktyvumas ir teisingos ideologijos pasirinkimas. Be ideologijos mes esame tarsi nežinomame miške be kompaso, norintys išeiti iš miško, bet nežinantis į kurią pusę eiti.

Nacionaldarbininkiškoji ideologija Lietuviams yra tikrasis kompasas, tikrasis žemėlapis, kuriuo vadovaudamiesi galime išeiti iš bet kokios aklavietės. Niekada nebuvo ir nebus, kad visi bus politikais (to ir nereikia), bet kiekvienas Lietuvis nuo šiandien privalo būti ne abejingu stebuklo laukiančiu žiūrovu, o aktyviu Lietuvių Tautos nariu, valstybės piliečiu, čia ir dabar kuriančiu geresnę ir šviesesnę savo bei būsimųjų kartų ateitį.

Kiekvienas privalo suprasti, kad po vieną mes nieko nepadarysime, nieko iš esmės nepakeisime, todėl reikia, kad patys protingiausi, patys sąžiningiausi, patys drąsiausi jungtųsi į mūsų gretas ir kartu kovotume vardan Naujos Lietuvos. Nauja geresnė Lietuva bus tik tuomet, kai vietoj utopinės demokratijos bus sukurta gervaldija (geriausiųjų valdžia), kol Lietuvą valdys demokratijos vardu besidangstančios partinės grupuotės atstovaujančios įvairių klanų interesus, tol geresnis gyvenimas bus nepasiekiama svajonė.

Jaunus ir senus, vyrus ir vaikinus, moteris ir merginas kviečiu atlikti savo tautinę-pilietinę pareigą – tapti mūsų Tėvynės Lietuvos ir savo garbės gynėjais bei būsimos gerovės valstybės kūrėjais ir šeimininkais. Jei to nepadarysime mes, tai to nepadarys niekas!“, – sakė VLNDS Vadas Mindaugas Gervaldas.

Mūsų protėviai žinojo, kad žmogus yra savo likimo kalvis, todėl perfrazuojant šį išmintingą senolių posakį sakome: tapkime savo ir savo Tautos likimo kalviais!

Views All Time
Views All Time
1469
Views Today
Views Today
1
0 0