Žemaičių bajorų Šventųjų Velykų valgiai

Literatūroje randame aprašytus XIX amžiuje tokius Šiaurės Žemaitijos bajorų (o teisingiau Kėkliuose) Šventųjų Velykų papročius: Sulaukus sekmadienio ryto, apie bažnyčią eidavo Prisikėlimo procesija, kurioje grodavo kaimo muzikantai. Priešinga kryptimi seniau dažnai eidavo triukšmingi persirengėliai („žydai“), trukdydami procesijai ir už tai gaudavo gerai į kailį ir per „kramę“, o kad mažiau skaudėtų būdavo šiaudines arba pakulų kupras pasidarę, pakulų prikimštas kepures užsidėję. Šį sekmadienį žemaičiai nešdavosi į bažnyčią Velykų pyragus – bobas pašventinimui....

Europine Sarmatija ankstyvojoje kartografijoje

Straipsnyje pristatomi žemėlapių, kuriuose atvaizduota Sarmatija, kūrėjai ir sudarytojai, pateikiamos žemėlapių charakteristikos: leidimo metai, atvaizduoti teritoriniai vienetai, geografiniai objektai, genčių bendruomenių apgyventos vietovės, kaimynai ir kt. Apibendrindami tyrimo rezultatus autoriai daro išvadą, kad senoviniai žemėlapiai, kuriuose žymima Europinė Sarmatija, yra puikūs istorijos liudytojai, padedantys suvokti ilgą ir sudėtingą Lietuvos valstybės formavimosi procesą, tačiau, siekiant atskleisti naują mūsų priešistorės koncepciją, vien tik jų analizės neužtenka....

Tėvynės Gynėjų Sąjūdis

Antanas Andziulis TĖVYNĖS GYNĖJŲ SĄJŪDIS Tekstas, kurį perskaičiau Stasio Lozoraičio paminėjime Siunčiu tekstą, kurį perskaičiau Stasio Lozoraičio paminėjimo pabaigoje, dalyvaujant Vytautui Landsbergiui.nuotrauka iš Juozo Kazlausko nuotraukų parodos, skirta ambasadoriui S. Lozoraičiui jaunesniajam Gerbiamas Susirinkime, Organizatorių paprašiau galimybės pasisakyti tema: „Stasys Lozoraitis ir Lietuvos praeitis, dabartis, ateitis.“ Klausiausi Lozoraičių muziejaus vadovės kalbos stovėdamas štai prie tų […]...

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (VI)

Įdomios paslėptos informacijos yra įvairių tautų legendose ir pasakose. Didžiojo rusų poeto Aleksandro Puškino sukurtoje rusų liaudies pasakoje, ąžuolo (galbūt šventame ąžuolyne augusio) šakomis vaikšto mokytas Katinas (ištikimas laumių-raganų palydovas), o tas ąžuolas augęs prie vylingosios (gal būt Baltijos) jūros. Pasakoje apie auksinę žuvelę (galbūt Lietuvą), žuvelė pildo visus žvejo norus, kolei paprašyta išpildyti neįmanomą […]...

Lietuviai – Doros, Skaistos ir Esos Kultūros Žmonės

Esõs arba Doros, vidinė Kultūra. Tokios Kultūros neturi didingų pastatų, rūmų, piramidžių, šventyklų, ir kitų formos dalykų – tai vadinamosios pagrindo, pamato Kultūros. Dorinis pamatas ir sąlygojo mūsų išlikimą. Tai pati Kalba liudija. Atsiverskit mūsų Didįjį Žodyną, suraskit žodžius su šaknimi skaist- – jų ten yra virš šimto! Akivaizdu, kad skaistumo sąvoka buvo gana reikšminga. […]...

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (V)

Egipte ir Afrikoje yra vietovardžių, kuriuos skaitant vien tik lietuviškai arba vien slaviškai kartais suprasti negalime, bet lietuviškai-slaviškai jie kuo lengviausiai suprantami. Pavyzdžiui Negados kapinynas, kuriame rasta daugybė archeologinių radinių, priskiriamų 5000–15000 m. pr. m. erą. Negada – Ne+Gadynė, pagada – geras oras, nepagada – blogas oras. Sacharos dykuma – Sa (čia) kara (bausmė – […]...

Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti

Istorija yra politikos tarnaitė ta prasme, kad jeigu sugebi žmonėms ją perduoti, įteigti ir žmonės tuo patiki, tai ji tampa tautos istorine baze. Aš pats esu istorinis asmuo ir matau, ką apie mane rašo. Kartais visai viskas buvo ne taip. Istorija iš principo yra neobjektyvi, ji objektyvi būti ir negali. Kaip Antrasis pasaulinis karas atspindimas šiandien mokyklų vadovėliuose Ispanijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, Rusijoje, Jungtinėse Valstijose? Perskaitę patys pamatytumėt. Atrodo, kad kalbama apie skirtingus įvykius – ir dabar, mūsų dienomis, kai dar gyvi karo veteranai....

Blynai – archaiškiausias ir sakrališkiausias Lietuvių valgis

Baltai žinojo, kad blynams kepti pirmiausia reikia pasigaminti iš miltų blendinį. „Blendinys“ – ko gero yra pats seniausias indoeuropiečių kulinarinis terminas. Vieni tik Lietuviai, kaip seniausia indoeuropiečių Tauta, tebemoka blendinį gamintis ir vis dar tebenaudoja šį terminą tiesiogiai, t. y. blynų kepimui. Kitos indoeuropiečių Tautos, ypač žymiai jaunesnės už Baltus, pav., anglai taip pat naudoja […]...

Tautinės valstybės išlikimo pamatas

Pasaulis, kuriame mes gyvename, yra valdomas įvairiausių dėsnių. Vienus žinome, kitų – ne, kiti mums nepatinka. Ir vienas iš tų dėsnių yra toks – žmogus tampa žmogumi tik gyvendamas tarp kitų žmonių ir norėdamas tapti Aš iš didžiosios raidės, būtinai turi gyventi tarp Mes iš didžiosios raidės. O štai tuos Mes vadiname tai sociumu, tai […]...