Naujų daugiabučių kainoms pasiekus rekordines aukštumas, tautiečiai vis Dažniau svarsto apie galimybę pirkti nuosavą namą, o ne – butą. Bėda ta, kad ir daugiabučiams, ir namams statyti trūksta žemės sklypų.
Taksi vairuotojai juokauja: kuo labiau brangsta degalai, tuo daugiau automobilių gatvėse. Ta pati taisyklė galioja ir nekilnojamo turto rinkoje – net ir kylant užsakymų kainoms, statybininkai nespėja vykdyti visų užsakymų.

Sausa statistika

Šalies nekilnojamojo turto rinkos vystymasis pirmąjį šių metų pusmetį išliko spartus ir pratęsė praėjusių metų tendencijas. Taip pat persikėlė ir kainų kilimo tendencijos – kai kuriuose rinkos segmentuose per pirmuosius šešis 2005 m. mėnesius kainų augimas siekė 20-30 proc., o kai kur – 100 proc. Aktyviausiomis rinkomis išliko nauji butai bei žemės sklypai. Komercinio nekilnojamojo turto nuomos kainos daugmaž stabilizavosi, nors patalpų pardavimo kainos šį pusmetį vietomis dar kilo 7-15 proc.

Pasak Rimo Kirdulio, „InReal“ Prekybos skyriaus vadovo, gerėjant ekonominei šalies situacijai Lietuvoje pastebimas smarkus nekilnojamojo turto ir gyventojų finansavimo rinkų augimas.

„Pagrindinės augimo potencialo priežastys – žemas paskolų portfelio ir BVP santykis, nepakankamas šalies gyventojų apsirūpinimas būstu, augantys atlyginimai, kurie leidžia prisiimti daugiau skolinimosi rizikos“, – sako p. Kirdulis.

Kainos nuolat kyla

Kol kas net ir seni butai blokiniuose namuose kainuoja labai brangiai. Neįmantriai įrengtą ir nedidelį vieno kambario butą senos statybos name šiuo metu sostinėje geriausiu atveju galima įsigyti už 100 tūkst. Lt.

„Per 6-7 mėnesius butai pabrango maždaug 30 proc. Štai Pašilaičiuose trijų kambarių butas dar visai neseniai kainavo maždaug 220.000 Lt, o dabar jau kainuoja beveik 260.000 Lt. Paklausa bent naujiems butams vis tik viršija paklausą, tad ir kiti veiksniai: degalų kainos ar bankų politika kol kas nemažins nekilnojamo turto kainos“,- sako Saulius Vagonis „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas, Rinkotyros ir vertinimo skyriaus direktorius.

Tiesa, bankai jau nelabai noriai duoda paskolas pirkti butus senuose daugiabučiuose, kadangi tampa nebeįmanoma grąžinti didelių paskolų bankui per ketverius ar septynerius metus, net ir kas mėnesį atiduodant visą algą sau nepasiliekant nė cento. O dauguma bankų skaičiuoja, kad mėnesinė įmoka būtų ne didesnė nei 40 proc. atlyginimo. Taigi, uždirbantys šiek tiek mažiau, nei „statistinę“ algą turi ieškoti kitų variantų.

Rinka aktyvi

Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį sudarytų nekilnojamojo turto sandorių skaičius išaugo 3 proc. Registrų centro duomenimis, apie 60 proc. visų nekilnojamojo turto sandorių sudaro patalpų (gyvenamųjų ir komercinių) pirkimas, 40 proc. – žemės. Gyvenamųjų patalpų rinka pati aktyviausia Vilniuje – sudaromų sandorių skaičius šiame mieste bene 2 kartus viršija Kauno rodiklius ir beveik 3 kartus – Klaipėdos.

„Išliekant aktyviai prekybai nekilnojamuoju turtu išlieka ir kainų kilimo tendencijos – kai kuriuose būsto rinkos segmentuose per pirmus šešis šių metų mėnesius augimas siekė 20-30 proc., o kai kur – 40 procentų. Tokiam dideliam kainų augimui priežasčių nėra – pajamų augimas daug nuosaikesnis, didelė dalis augimo grindžiama žmonių psichologija. Tai rinkai grėsmingas ženklas – sutrikus šalies ūkio vystymuisi galimas rinkos „perkaitimas“ ar laikina stagnacija. Jau kurį laiką stabilizavosi senuose blokiniuose namuose esančių butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose“, – sako p. Žilikas.

Lietuva, kaip Euro zonos kandidatė, neišsiskiria iš bendrojo šios zonos šalių konteksto. Būsto kainų augimas jose pasireiškia jau 9 metai iš eilės, nuo 1997 m. Nuo pat 1984 m. Euro zonoje buvo keli trumpi laikotarpiai, kai vidutinės būsto kainos buvo stabilios ar keliomis dešimtosiomis procento dalimis krito.

Pasak p. Kirdulio, pagal statistinius tyrimus Euro zonoje būstas vidutiniškai brangsta sparčiau (6-9 proc.) nei didėja vidutinės gyventojų disponuojamos pajamos (2-4 proc.) jau septintus metus iš eilės nuo 1999 m.
„Sparčiai augantis Lietuvos ūkis išlaiko panašias šių rodiklių kitimo proporcijas, nors
pas mus gerokai daugiau problemų su kokybiško naujo būsto pasiūla ir žemėtvarka“, – sako p. Kirdulis.

Individualūs namai

Įdomu yra tai, kad atsikratę provincijos sindromo, tautiečiai noriai perka individualius namus, tad jų kainos per pirmąjį šių metų pusmetį, priklausomai nuo sklypo, išaugo iki 20-30 proc., vietomis – iki 100 proc.

Pastebimas vis didėjantis dėmesys kokybiškiems ir gerose vietose pastatytiems namams. Tačiau tokio tipo namų pasiūla yra labai maža. Pastaruoju metu kainos labai padidėjo ir priemiesčiuose, nes laisvų sklypų namams statyti ten taip pat nėra daug, egzistuoja apribojimai keisti sklypų paskirtį.

„Žmonės ima svarstyti, skaičiuoja, kas pigiau – ar statytis namą už miesto, ar pirkti butą mieste, nes kainos tampa beveik panašios“, – sako p. Kirdulis.

Pasak jo, komercinio nekilnojamojo turto rinkoje situacija gerokai ramesnė. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose tokio turto nuomos kainos daugiau mažiau stabilizuojasi. Komercinių patalpų pardavimo kainos per pirmąjį šių metų pusmetį didėjo 7-15 proc. visuose trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Prestižinėse Vilniaus miesto gatvėse (Gedimino pr., Pilies g., Vokiečių g. ir pan.) buvo stebimas kilimas ir iki 20 proc.

„Naujuose daugiabučiuose būsto kaina greitai prilygs kuklaus nuosavo namo kainai. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kokiame rajone nuosavas namas statomas. Jaunesni žmonės, perkantys naujus butus, arba neturi maždaug 500.000 Lt, arba tiesiog jų poreikiai yra kitokie – jie dar nesirengia turėti vaikų. Kita vertus, po namu galima įrengti rūsio patalpas, o jos – bet kokiu atveju būtų nemažos. Žinoma, nemaža problema yra rasti sklypą namo statybai, tai taip pat stabdo potencialius pirkėjus“,- sako p. Vagonis.

Views All Time
Views All Time
1954
Views Today
Views Today
1
0 0