Labai dažnai peržiūrime galybes nuotraukų, kadrų. Paprašiau dviejų fotografuojančių mamyčių – Valerijos ir Laimos – pasidalinti patarimais, kaip fotografuoti vaikus. Taigi įkvepiam ir skaitom, ką jos mums parašė:

Pirmas atsistojimas, žingsnelis, pirmoji bedantė šypsena, o po to ir pirmas dantukas… O kur dar pirmas piešinys, tiksliau – jo kūrybos procesas… Nepakartojama! Todėl visai nenuostabu, kad tėveliai, ypač mamos, stengiasi tokias akimirkas užfiksuoti. Dažniausiai – fotoaparatu.

Deja, kartais sustabdyta akimirka pati gražiausia lieka tik mamos atmintyje, o fotografija išblėsta, neatspindi to jausmo, kuris tada gaubė žaidžiantį ar siuntantį, važiuojantį dviratuku vaikutį, o dar blogiau – nesimato, net pačio vaiko…

Yra kelios paprastos, bet ne prastos gudrybės, kad fotografijos, darytos bet kokiu fotoaparatu, būtų smagesnės, išraiškingesnės.

  1. Svarbiausia – nestovėkime, kai fotografuojame vaiką – visad tūptelkime, nusileiskime su fotoaparato objektyvu iki vaikučio akių lygio ar net dar žemiau. Paieškokime įdomesnių fotografavimo kampų, nebijokime pajudėti. Juk juokingiau atrodo, kai fotografuojama atsistojus kojas pražergus pečių lygyje, ištiesus rankas į prieky ir piktai susiraukus, nei tada, kai mama ar tėtis šnekindamas klesteli kartu su mažuoju ant žolės ar kilimo, pabėga su juo, tūpteli – juk tai natūralu ir šilta.
  2. Stenkimės, kad aplink vaikutį nebūtų daug daiktų, ypač skirtingų, savo stiliumi, spalvomis – geriausia, kad fonas būtų vienspalvis, šviesus. Jei fiksuojamą akimirką negalima nieko pakeist – tiesiog viena akimi sekdami objektyve vaikutį, kita žiūrėkime, iš kurios pusės mažiausiai matos foninio „bardakėlio“ – juk mes nestovime, taip?  (Jei nusprendėme fonui panaudoti vienspalvę paklodę, nepamirškime išlyginti, nes tai labai matos fotografijoje, arba taip suglamžyti, kad matytųsi, jog tai padaryta specialiai.)
  3. Nebijokime spragtelt fotoaparatu ne vieną, o daug kartų ir iš skirtingų pozicijų – juk šių laikų skaitmeninės laikmenos leidžia pažaisti tiek, kiek norime – padarome daug kadrų, o po to išrenkame patį pačiausią.
  4. Jei tikrai žinome, jog fotografuosime tą ar kitą akimirką – nepamirškime modelio aprangos. Stengiamės aprengti daugiau vienspalviais, tarpusavyje derančiais, be užrašų rūbeliais. Pastarieji labai greit išeina iš mados, neskoningai „pasensta“ fotografijose.
  5. Visada fotografija atrodo gražesnė, daryta natūraliame apšvietime, be blico. Turėkime tai mintyje, prieš numatydami „planuotus“ fotografavimo malonumus. Jei namie fotografuojame – darykime tai arčiau lango, patys nugara ar šonu atsisukę į jį.
  6. Kad ir koks mielas mums savas vaikutis, bet, nepamirškim, kad fotografija – toks dalykas, kurį žiūri kiti. Tad, jei fiksuojame košės valgymą, nosytės pūtimą – darykime tai subtiliai, nes išsimozojęs vaikutis, „varveklis“ panosėj, tyrinėjimų laboratorija sauskelnėse – ne itin gražiai atrodo. Na, jei yra noras tokioms super buitinėms fotografijoms, lai tai būna tik šeimyniniam albumui, o ne kam svetimam parodyt.
  7. Akys – tai atspindys nuotaikų, minčių, todėl nepamirškime jų fotografijose. Jose juk ir atsispindi akimirkos nepakartojamumas, išskirtinumas, o todėl ir paimam fotoaparatą į rankas, kad užfiksuotume pačiausią…

Gerų kadrų ir kuo daugiau nepakartojamų akimirkų.

Pagarbiai, Valerija ir Laima.

Labai ačiū už puikius patarimus. Jeigu bus dar klausimų visada galit klausti.

Views All Time
Views All Time
1746
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn