Dirbdami kompiuteriu, paliekame begalę pėdsakų. Todėl kitas, prie „dėžės“ prisėdęs vartotojas gali sužinoti, kokį filmą žiūrėjome, kokia programa dirbome bei kokioje svetainėje lankėmės. Šiuos „įkalčius“ pašalins privatumo saugojimo programos.

Apie pavojus, tykančius internete, žino daugelis. Tačiau pačio kompiuterio dažniausiai net slaptažodžiu neapsaugo. O be reikalo. Juk net artimas žmogus, prisėdės prie mūsų „dėžės“, gali su žinoti daugiau nei mes norime. Todėl jei gyvename ne vieni, geriausia išvalyti privačius duomenis po kiekvieno kompiuterio naudojimo. Tai galime nesunkiai padaryti privatumo saugojimo programa. Išbandžiau šešis tokius įrankius.

Ką apie mus gali sužinoti kiti?

Dirbdami, pramogaudami bei naršydami internete, kompiuteryje paliekame daug pėdsakų. Jie leidžia nemažai sužinoti apie mūsų veiklą:

● kokiomis programomis dirbome;
● kokius elektroninius laiškus rašėme ir skaitėme;
● kokius paveikslėlius, filmus ir dokumentus peržiūrėjome, kokios muzikos klausėmės;
● kokius aplankus, failus ir laiškus ištrynėme;
● kokias interneto svetaines aplankėme;
● kokiais prisijungimo vardais ir slaptažodžiais jungiamės prie svetainių;
● kokius duomenis įvedėme registruodamiesi interneto svetainėse;
● kokius failus siuntėmės iš interneto.

Kokius privačius duomenis saugo kompiuteris?

Tokius, kurie palengvina ir pagreitina kasdienį darbą:

● Aplankytų interneto svetainių sąrašas. 

Kai naršyklės lange pradedame vesti svetainės adresą, automatiškai pasiūlomi jau lankyti puslapiai. Tai sutaupo laiko. Be to, nebereikia įsiminti pilno interneto svetainės adreso.

● Atidarytos programos ir failai.

Dažniausiai naudojamos programos ir paskutiniai atidaryti failai matomi „Start“ meniu. Todėl juos galima greičiau pasiekti.

● Prisijungimo vardai ir slaptažodžiai. 

Naršyklės gali įsiminti interneto svetainių prisijungimo vardus ir slaptažodžius. Taip ne tik sutaupo laiko, bet ir padeda neužmiršti prisijungimo duomenų.

● „Slapukai“. 

Daugelis lankytų svetainių naršyklėse palieka vadinamuosius „slapukus“. Jie leidžia svetainei „atpažinti“ vartotoją ir rodyti jam aktualią informaciją.

● Ištrinti duomenys. 

Netyčia ištrinti duomenys gali būti atkuriami. Lengviausiu būdu – per „Windows“ šiukšliadėžę, sunkesniu – per duomenų atkūrimo programą.

● Dokumentų kopijos. 

Daugelis programų išsaugo atsargines su kurtų failų kopijas. Pavyzdžiui, programų paketas „Microsoft Office“ kompiuteryje palieka tekstinių dokumentų, lentelių ir pristatymų atsargines kopijas. Jos praverčia praradus ar sugadinus svarbių dokumentų originalus.

Ar galima išvalyti darbo pėdsakus pačiam?

Tik dalinai. Juk asmeniniai duomenys išmėtyti po visą kompiuterį, to dėl juos sunku surasti. Be to, valydami privačius duomenis patys, rizikuojame sugadinti įdiegtas programas, ar net pačią operacinę sistemą. Tačiau naršant internete paliktus pėdsakus galime išvalyti ir patys. Tam naršyklės paprastai turi asmeninių duomenų trynimo funkciją. Ji ištrina ne tik lankytų svetainių sąrašą, bet ir išsaugotų registracijos formų duomenis, kietajame diske saugomų svetainių duomenis, prisijungimo vardus su slaptažodžiais. Be to, beveik visos naršyklės turi privatųjį naršymo režimą. Jį įjungę, galime naršyti internete nepalikdami jokių pėdsakų kompiuteryje. Kaip jį įjungti, skaitykime blokelyje „Naršome anonimiškai“.

Views All Time
Views All Time
1532
Views Today
Views Today
1
0 0