Sausas maistas

Įprasta namines kates maitinti sausu maistu. Sausas maistas būna trijų klasių: ekonominės, premium ir superpremium. Gyvūną maitinti patartina super premium klasės maistu, nes skaičiuojant mažesnes veterinarijos išlaidas (sveikai besimaitinantys gyvūnai sirgs mažiau) šis maistas gausis net pigiau už ekonominės ar premium klasės maistą.

Ekonominės klasės maisto pavyzdžiai : “Whiskas”, “Kitekat”, “Friskies”. Visos žmonių parduotuvės pardavinėja praktiškai tik ekonominės klasės maistą, kurio “Lesė” nepataria maitinti savo augintiniams. Šiame maiste yra labai mažai mėsos(pvz “Whiskas” sausame maiste mėsos yra “min. 4%”), kas plėšrūnui gyvūnui visiškai netinkama(katė negaudama mėsos net negalėtų išgyvent). Geriausia gyvūnus maitinti super premium klasės maistu, kurio galima įsigyti specializuotose gyvūnų parduotuvėse ir vet. vaistinėse(super premium klasės maisto pavyzdžiai: “Orijen”, “Royal Canin”, “Virbac”, “Specifik”, “Felidae”, “Acana”, “NutraGold”, “Animonda”ir t.t.).

Dalis žmonių galvoja, kad pirkti super premium klasės maistą yra labai brangu. “Whiskas” sauso maisto kaina apie 4lt už 400g. Taigi apie 10 lt už kilogramą. Šlapias “Whiskas” maistas kainuoja taip pat apie 10lt/kg., 3 kg. sveriančiai suaugusiai katei pagal normą reiktų apie 70g. sauso ir 200g. šlapio maisto. Vieną dieną išmaitinti katę kainuos 2,7 lt., mėnesį – apie 80lt. Tikrai kokybišką maistą reikia pirkti didesniais pakeliais, tada sutaupysime pinigų. Tarkim, 18kg “Acana” begrūdžio ėdalo galima rasti už maždaug 230 lt. Tai yra 12,75 lt/kg., šio ėdalo suaugusiai, 3 kg sveriančiai katei vienai dienai reikės tik 60g. Tai reiškia, jog pramaitinti katę vieną dieną kainuos apie 0,77 lt., mėnesį – apie 23 lt. Tai yra beveik 4 kartus pigiau nei maitinant “Whiskas” ėdalu.

Didžiausia kaina nereiškia geriausios kokybės, todėl kai renkatės gyvūno maistą atkreipkite dėmesį į jo sudėtį. Gerame maiste turi būti kuo daugiau mėsos (jei produktų sąraše pats pirmas produktas yra kažkokio konkretaus gyvuno mėsos miltai ir 2-5 produktuose dar yra bent pora kitų gyvūnų mėsos galima buti tikram, jog mėsos tame maiste pakankamai daug), Reikėtų vengti tunos (tuna), cukraus (sugar), druskos (salt), dirbtinių skonių, saldiklių (jie būna užvadinami “X flavor”) – šie dalykai neduoda jokios naudos katei, bet sukelia skonį prie kurio katė pripranta ir po to tokį maistą valgančias kates labia sunku pripratinti prie sveikesnio maistelio.

Dirbtiniai dažikliai neturi tokios funkcijos – jie skirti privilioti ne gyvūnus, o žmones, nes gyvūnams maisto spalva nerūpi. Taip pat reiktų vengti tokių dirbtinių konservantų, kaip BHA (E320), BHT (E321), propilo galatas(propyl gallate) (E310), nitratais, sodos benzoatas (sodium benzoate) (E211), etoksikvinas (ethoxyquin).

Reiktų ypač vengti ir maisto, kurio sudėtyje naudojami tik mėsos šalutiniai produktai (by-products) – tai yra gyvūnų dalys netinkamos žmonėms, todėl, kad nereikėtų jų išmesti dažnai parduodamos gyvūnų maisto pramonei, pavyzdžiui: serančių, mirštančių, mirusių ir neįgalių gyvūnų mėsa, auglių mėsa, kanopos, paukščių kojos ir t.t. Jei ši mėsa netinkama valgyti žmonėms, ji neturėtų būti maitinama gyvūnams. Katės neturi biologinės būtinybės angliavandeniams, tačiau jie vistiek gali būti pakankamai geras maistingų medžiagų šaltinis. Deja, daugumoje kačių maisto, angliavandeniai gaunami iš visiškai beverčių ir neįsisavinamų šaltinių, tokių kaip ryžių miltai (rice flour), kukurūzų gliuteno miltai (corn gluten flour), pasenę, ar apipeliję grūdai (rancid or moldy grains).

Reiktų ieškoti maisto, kuriame apskritai grūdų yra kuo mažiau (arba išvis nėra). Nereikėtų žavėtis ilgu pridėtų mineralų ir vitaminų sąrašu, nes tai reiškia, jog tų vitaminų ir mineralų šiame maiste kitaip trūktų – yra maistų, kuriuose be papildomų sintetinių vitaminų išgaunamas tas pats vitaminų kiekis.

Šlapias maistas (konservai)

Katėms valgyti šlapią maistą yra sveikiau nei sausą, nes su šlapiu maistu, katė gauna apie 90% jai reikalingų skysčių, o su sausu tik apie 4%. Kadangi katės naturaliai gamtoje pakankamai skysčių gauna su maistu, jos neturi pakankamai stipraus troškulio pojūčio, todėl yra kačių, kurioms valgant tik sausą maistą išsivysto chroniška dehidratacija(ji beveik nepastebima, nes nėra labai stipri dehidratacijos forma), kuri sukelia visą eilę ligų nuo nutukimo iki inkstų nepakankamumo. Dėl šios priežasties net jei katė valgo aukštos kokybės sausą maistą yra patariama kartais ją palepinti ir šlapiu maistu. Šlapio maisto kokybės reikalavimai tokie patys kaip ir sauso maisto.

Natūrali (RAW/BARF) dieta

Apdorotas maistas praranda daugelį naudingų medžiagų (o sausas maistas ir konservai visada yra apdoroti), taip pat dažnai sunku suprasti, kas dedama į gyvūnų ėdalą. Dėl šių priežasčių vis daugiau žmonių savo augintinius pradeda maitinti naturaliom dietom, gyvūnus stengiamasi matinti taip, kaip jie valgytų, jei nebūtų prijaukinti, pagal tai, ką jų organizmai pritaikyti virškinti ir įsisavinti. Ši dieta nėra bloga(netgi labai gera, jei teisingai subalansuota), tačiau reikia pasiskaityti pakankamai literatūros, kad būtų įmanoma sukurti dietą, tinkamą jūsų augintiniui. Jei esat pasiryžę šiai dietai – puiku, bet prieš pereidami prie natūralios dietos išsiaiškinkite visą įmanoma informaciją.

Maitinimo grafikai

Labai daug žmonių katėms visada maisto indeliose prideda pilna maisto ir leidžia katėms valgyti, kiek joms telpa. Toks maitinimo būdas priimtinas tik maitinančioms katėms ir jos kačiukams iki maždaug 2-4 mėn. Kitos katės turėtų gauti normuojamą maistą. Maisto normavimas apsaugos kates nuo daugybės ligų. Visų pirma naturalioje aplinkoje katės neturėtų maisto prieinamo 24 valandas per parą, todėl kačių organizmas prisitaikęs gauti retesnius maitinimus. Laukinėmis sąlygomis katė maisto gautų 1-2 kartus per dieną (jei yra sveika, stipri ir jauna). Trumpi badavimo periodai katei yra natūralūs ir netgi labai naudingi. Badavimo metu kraujas ir energija, kurie įprastai būtų naudojami virškinimui yra naudojami kitoms kūno dalims, todėl gijimas labai paspartėja badavimo periodais. Geriau pradeda veikti nereikalingų medžiagų šalinimo mechanizmai, todėl organizmas išsivalo nuo nereikalingų medžiagų. Gamta šiuos badavimo periodus sukūrė tam, kad organai, į kuriuos patenka daugiausiai nuodų (žarnynas, inkstai, plaučiai ir oda), išsivalytų. Trumpas badavimas, kurį mūsų gyvūnai gauna tarp dviejų maitinimų, kačių organizmui suteikia trumpą, bet labai naudingą laiką, kurio metu katės organizmas gali tinkamai pašalinti nuodingas medžiagas.

Kita priežastis nepalikti maisto indeliuose ilgiau negu nustatytą maitinimo periodą ir katei pavalgius daugiausia po 30 min. išimti ir išvalyti bliūdelį yra tai, jog kvapas, o ne skonis katės smegenis priverčia ruoštis virškinimui. Visi organai išskyrus skradį šiuo metu gauna šiek tiek mažiau nei įprasta kraujo ir energijos. Nors tai yra puikus pasiruošimas virškinti maistui, tai nėra situacija, kuri tinkama 24 valandas per parą. Katės, kurių organizmas visada pasiruošimo virškinimui stadijoje sensta greičiau, negu tos, kurių valgymo vietos laikomos švariai ir maistas duodamas tik 2 kartus dienoje(žinoma, nesuaugusiem katinukam maistą reiktų duoti dažniau). Trečia priežastis nepalikti maisto visą laiką yra labai baisi liga, nuo kurios kenčia, o dažnai ir miršta nemaža dalis katinų. Tai – šlapimo pūslės ir šlaplės akmenys(kačių urologinis sindromas). Šie akmenys sunaikinami rūgštiniame šlapime, o gaminasi šarminiame šlapime. Kiekvieną kartą, kai katė užuodžia maistą jos šlapimas šiek tiek sušarmėja. Katės, kurios suserga šia liga beveik visada gyvena namuose, kur maistas paliekamas indeliuose katėms valgyt, kiek jos nori. Taip pat nenormuojamas maistas yra pagrindinė katės tapimo išrankia valgytoja priežastis. Sulėtėjęs metabolizmas sukelia net kelias sveikatos problemas – pleiskanotumą, nutukimą ir per išsekimą (plonumą). Jei katė neturi apetito išeitis yra ne palikti maistą kuo ilgiau, kad katė jo kuo daugiau privalgytų, o kaip tik pašalinti maistą po 30 min. kad organizmas gautų galimybę išalkti ir pailsėti nuo amžino virškinimo.

Pavojingas maistas:

• Pasterizuotas (parduotuvėse pardavinėjamas) pienas (natūralus karvės pienas nėra labai kenksmingas, tačiau su mažais, nusilpusiais kačiukais geriau nerizikuoti, o sveikai suaugusiai katei natūralus karvės pienas gali būti ir naudingas, tačiau jei ji pradeda viduriuoti, reiktų jo nebeduoti)

• Svogūnuose yra tam tikra medžiaga, kuri naikina katės radonuosius kraujo kūnelius ir sukelia anemiją. Česnakuose taip pat yra žymiai mažesnis kiekis šios medžiagos, bet nedidelis kiekis česnako (pavyzdžiui skiltelė į dieną) tikrai nepakenks, o ir padės kovoti su vidiniais ir išorės parazitais.

• Žali (neprinokę) pomidorai ir bulvės (gali sukelti agresyvius žemutinio virškinamojo trakto simptomus)

• Šokoladas (teobrominas, esantis šokolade) yra labai nuodingas ir šunims, ir katėms.

• Razinos ir vynuogės – kolkas nėra tiksliai ištirta, kodėl, tačiau kai kurie gyvūnai apsinuodija nuo šių uogų(paveikia inkstus), todėl kol iki galo neaišku, koks kiekis ir dėl ko apnuodija gyvūnus patartina išvis vengti šių uogų.

• Kava, arbata ir kofeino turintys produktai(Juose yra cofeino arba teofilino, kuris gali buti nuodingas ir paveikti širdį ir nervų sistemą).

• Prieskoniai (dauguma prieskonių per aštrūs gyvūnų organizmui – būtent dėl to nepatariama gyvūnų maitinti žmonių maistu nuo stalo, nes jame dažniausiai būna labai daug prieskonių)

• Alkoholis (turi panašų poveikį, kaip ir žmonėms, tačiau, kadangi katės yra labai mažos, net visai nedidelis kiekis gali sukelti apsinuodijimą, komą ir mirtį).

Maistas, tinkamas gyvūnams:

Tinkama mėsa: kalakutai, kalakutų jaunikliai, skumbrė, kepenys (jaučio, vištos arba kalakuto), vištiena, tunas (ne konservai ir nelabai daug), širdys (jaučio, vištų ar kalakuto), jautienos sprandinė, antis (be odos), triušiai, įvairios žuvys, smegenys, eriena, jaučio nugarinė, eriena, kiauliena; Kruopos (reikia išvirti): miežiai, rudi ryžiai, grikiai, kviečių kruopos, kukurūzų miltai, soros, kuskusas, avižiniai dribsniai, kviečiai; 

Ankštiniai (reikia išvirti): raudonos pupelės, lęšiai, sojos pupos, baltos, juodos pupelės,margos pupelės, išaižyti žirniai;

Daržovės (žalios): susmulkintos petražolės, alfalfa daigeliai, smulkiai tarkuotos morkos su žieve, smulkiai tarkuotos cukinijos ir kiti minkštos panašios daržovės su oda, salotos ir maišyti žalumynai, žalia, raudona, oranžinė, geltona, violetinė paprikos, švieži kukurūzai, smulkiai tarkuoti burokai (neišsigaskit, jei šlapimas ar išmatos paraudonuos);

Daržovės (virtos): kukurūzai, žirniai, žalios pupos, brokoliai, kalafijorai, bulvės, kitos kietos daržovės (neduoti rabarbarų, špinatų, runkelių);

Šiek tiek galima duoti: vaisių, sėklų, riešutų, mielių(spec. kaip papildas kur būna), česnako (nedaug).

Vaiwa

Views All Time
Views All Time
11794
Views Today
Views Today
1
0 0