Klonavimo istorija

1996 m. Gimė avelė Dolly – pirmasis suaugusio žinduolio klonas.

2001 m. Amerikos mokslininkai paskelbė klonavę pirmuosius žmogaus embrionus, tačiau jų tyrimo rezultatai nebuvo patvirtinti.

2004 m. Pietų Korėjos specialistai pranešė, kad jiems pavyko klonuoti embrionus iš suaugusio žmogaus ląstelių. Moksliniame žurnale buvo paskelbtas eksperimentą aprašantis jų straipsnis.

2005 m. Paaiškėjo, kad korėjiečių tyrimas – falsifikacija, tolimesni darbai buvo sustabdyti.

2007 m. Klonuoti pirmieji makakų embrionai. Po to pasirodė pranešimų, kad genetikams pavyko gauti embrioninių kamieninių ląstelių iš žmogaus odos ląstelių.

Mokslininkams pirmą kartą iš suaugusio vyro odos ląstelių pavyko sukurti klonuotus žmogaus embrionus, skelbia britų dienraštis „The Independent“. Pasak dienraščio, tam buvo panaudotas tas pats metodas, kaip ir klonuojant avelę Dolly.

Apie sėkmę paskelbė Kalifornijoje (JAV) įsikūrusi tyrimų bendrovė „Stemagen“. Jos pranešime sakoma, kad penkių klonuotų embrionų raida buvo pasiekusi tik ankstyvąją stadiją, ir mokslininkai negalėjo išgauti iš klonų kamieninių ląstelių, kurios itin svarbios tiriant daugelį sunkių žmogaus ligų. Pasak dienraščio, tai ne pirmasis klonuotų žmogaus embrionų kūrimo bandymas, tačiau pirmąsyk į neapvaisintą moters kiaušinėlį buvo įterpta genetinė medžiaga iš suaugusio vyro odos ląstelės.

Pasak dienraščio, anksčiau apie tokį pat pasiekimą buvo paskelbę Pietų Korėjos mokslininkai, tačiau vėliau ši informacija buvo paneigta, nes išaiškėjo sąmoninga apgavystė. Be to, žmogaus embrionus sėkmingai klonavo mokslininkų grupė iš Njukastlio universiteto (D. Britanija), tačiau jie naudojo embrionines, o ne suaugusio vyro ląsteles.

San Diego (Kalifornija) La Jolla rajone įsikūrusios bendrovės „Stemagen“ atstovai pareiškė, kad tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Stem Cells“ – pirmasis žingsnis siekiant gauti kamieninių ląstelių iš pacientų, sergančių sunkiomis ligomis, įskaitant diabetą, išsėtinę sklerozę ir Parkinsono ligą, klonuotų embrionų.

Analogišką procedūrą galima naudoti kuriant klonuotą žmogaus embrioną, kurį vėliau išnešios ir pagimdys surogatinė motina, rašo „The Independent“. Tačiau „Stemagen“ pareiškė neketinanti vykdyti tokių eksperimentų.

„Mes pirmieji pasaulyje paėmėme suaugusio žmogaus ląsteles ir dokumentiškai patvirtinome, kad galime iš jų sukurti klonuotus embrionus“, – pareiškė „Stemagen“ vadovas ir tyrimo bendraautoris Samuelas Woodsas.

Bendrovė išsiuntė klonuotus embrionus į kitas laboratorijas, kad ten būtų atliktas DNR tyrimas, patvirtinantis klonų sukūrimo faktą. Tai buvo padaryta dėl to, kad tyrimai šioje srityje kelia abejonių dėl melagingų Pietų Korėjos specialistų pareiškimų, rašo „The Independent“. Mokslo pasaulyje teigiama, kad JAV atliktas tyrimas svarbus, tačiau būtų buvęs dar svarbesnis, jei mokslininkų grupė būtų sugebėjusi išgauti kamienines ląsteles iš klonų ir tyrimų tikslais išauginusi jas laboratorijoje.

Londono karališkojo koledžo biologas, kamieninių ląstelių specialistas Stephenas Mingeris dienraščiui sakė, kad mokslininkai panaudojo per didelį žmogaus kiaušialąsčių kiekį embrionams sukurti.

„Deja, tyrėjai nežengė kito žingsnio – neišgavo embrioninių kamieninių ląstelių iš klonuotų embrionų. Sulaikę kvapą laukiame, ar kam nors pavyks žengti abu šiuos žingsnius“, – pridūrė S. Mingeris.

Pasak dienraščio, britų nacionalinio medicininių tyrimų instituto profesorius Robinas Lovellas-Badge‘as mano, kad šis amerikiečių mokslininkų darbas dar labiau priartino galimybę gauti kamieninių ląstelių iš atskirų pacientų organizmo.

„Kol kas tai pats rimčiausias aprašymas, kaip klonavimo technika buvo panaudota dirbant su išimtinai žmogaus medžiaga. Tačiau iki embrioninių kamieninių ląstelių gavimo liko dar gana ilgas kelias“, – teigia jis.

„Stemagen“ specialistai, ėmęsi šio tyrimo, pradėjo dirbti su 23 kiaušialąstėmis, kurios buvo paimtos iš moterų vienoje dirbtinio apvaisinimo klinikoje. Po to, kai iš jų branduolių buvo pašalinta genetinė medžiaga, septyni kiaušinėliai žuvo. Iš likusiųjų 14 „adekvačiai“ sureagavo į aktyvavimą, o 10 iš jų per kitas tris dienas ėmė dalytis. Dėl to atsirado embrionai, kurie buvo sudaryti mažiausiai iš 5 ląstelių, pasakojo profesorius.

„Pusė iš jų vėliau virto blastocistomis (ankstyvosios stadijos embrionais) – būtent šiame etape dažniausiai išgaunamos kamieninės ląstelės“, – aiškino jis „The Independent“.

Dienraštis primena, kad prieš kelias dienas D. Britanijos valdžia leido mokslininkams kurti hibridinius žmogaus ir gyvūnų embrionus. Embriologijos ir žmogaus apvaisinimo problemų valdyba patenkino atitinkamą mokslininkų prašymą, kuris, kaip manoma, sukels protestų audrą. Londono karališkasis koledžas ir Niukastlio universitetas dabar galės naudotis hibridinius embrionus kuriant naujus gydymo būdus, rašo „The Independent“.

Views All Time
Views All Time
1972
Views Today
Views Today
1
0 0