Žmogaus teises D. Budrevičienės atleidimo iš darbo byloje sunku apginti, nes Krekenavos agrofirmos vadovybė primeta teismui savo taisykles

abstract-background-digital-computer-code-judge-gavel_438099-26495

Šiandien Panevėžio miesto apylinkės teisme turėjo būti nagrinėjamas Dalios Budrevičienės ieškinys dėl neteisėto atleidimo iš Krekenavos agrofirmos. Kartu su D. Budrevičiene byloje dalyvauja Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, advokatas Kęstutis Čilinskas. Jis, vykdydamas Instituto įsipareigojimą teikti pagalbą D. Budrevičienei, gina iš „Krekenavos agrofirmos” atleistos darbuotojos teises.

Į posėdį atvyko D. Budrevičienė, jos advokatas Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas, agrofirmos direktorius L.Grikšas ir liudytojai.

Teismas turėjo nagrinėti ieškinį, kuriame ieškovė ir jos advokatas nurodė, kad ieškovė atleista iš darbo drausminės nuobaudos taikymo tvarka, tarsi padariusi darbo pareigų pažeidimą, o iš tikrųjų įsakyme kaltinama tuo, kad bendravo su žiniasklaida, kurioje neva skleidė prasimanymus, tuo, kad neva neteisėtai paėmė paramą iš Pilietinės visuomenės instituto ir tuo, kad neva atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, tuo pačiu skleisdama prasimanymus, žeminančius įmonės vardą.

Straipsniai 1 reklama

Teismo buvo prašoma pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti išeitinę išmoką bei atlyginimą už priverstinę pravaikštą. D. Budevičienė neprašė grąžinti į darbą, nurodydama, kad nebus sudarytos sąlygos dirbti.

Prasidėjus teismo posėdžiui, paaiškėjo, kad agrofirmos direktorius L.Grikšas negali tiksliai nurodyti, ar jis turi teisę atstovauti bendrovę. Teisėja citavo agrofirmos nuostatų straipsnius, pagal kuriuos direktorius negali atstovauti bendrovės be įgaliojimo. Tačiau advokatas K.Čilinskas citavo bendrovės nuostatų straipsnius, kuriuose nurodoma priešingai – kad bendrovės direktorius ją atstovauja ir pats išduoda įgaliojimus kitiems asmenims. Teisėja ir advokatas palygino bendrovės pateiktus nuostatus ir įsitikino, kad bendrovė savo antspaudais patvirtino, kad tikrovę atitinka abu nuostatų nuorašai, nors jų tekstai visiškai skiriasi. Bendrovės direktorius L.Grikšas negalėjo paaiškinti, kuris tekstas teisingas.

Bendrovės nusamdytas advokatas į teismo posėdį neatvyko, todėl direktorius L.Grikšas prašė skirti bylą rugpjūčio pabaigoje.

D. Budrevičienės advokatas K.Čilinskas su tuo nesutiko ir nurodė, kad D. Budrevičienės ieškinys yra paduotas prieš du mėnesius ir šiandien suėjo terminas baigti ieškinio nagrinėjimą. Civilinio proceso kodeksas nustato, kad darbo bylos turi būti parengtos nagrinėjimui per trisdešimt dienų ir per kitas trisdešimt dienų – išnagrinėtos. Tuo tarpu Budrevičienės ieškinys, praėjus šešiasdešimčiai dienų nuo jo priėmimo teisme net nepradedamas nagrinėti.

K.Čilinsko teigimu bendrovė, pasinaudodama savo įtakingų akcininkų užnugariu bando teismui primesti savas, įstatymo neatitinkančias, taisykles.

Teismas paskyrė kitą posėdį liepos 3 d. ir įpareigojo L.Grikšą pateikti teismui bendrovės nuostatų originalą ir susirasti advokatą, kuris atvyktų į teismo posėdį.

Henrikas Mickevičius
Žmogaus teisių stebėjimo instituto Direktorius

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *