„Bus didelių žemės drebėjimų“ (Luko 21:11).

Žemės drebėjimas – staigus žemės paviršiaus judėjimas. Žemės drebėjimas yra staigaus žemės plutos tampriosios deformacijos energijos išsilaisvinimo, spinduliuojamo seisminėmis bangomis, pasekmė. Žemės plutos deformacijos ir jų sukuriamos įtampos atsiranda dėl litosferos plokščių judėjimo viena kitos atžvilgiu. Skirtinguose regionuose šis judėjimas yra nevienodo greičio. Dėl trinties plokštės sustoja ir pradeda deformuotis. Procesas vyskta tol kol deformacijos jėgos viršija uolienų atsparumą ir jos lūžta. Energija kaupiama iš lėto, o atsipalaiduoja staiga, tuo sukeldama seismines bangas, kurios plačiai paplinta. Kasdien įvyksta šimtai tokių žemės drebėjimų, tačiau silpnesniųjų žmonės net nejaučia. Žemės drebėjimus sukelia ir ugnikalnių išsiveržimai ar žmogaus veiklos padariniai (pvz., aktyvios kalnakasybos rajonuose). Galingi žemės drebėjimai gali sukelti milžiniškas katastrofas. [1]

Galingiausias Japonijos istorijoje žemės drebėjimas ir cunamis

Penktadienio rytą Japoniją sudrebino du galingi žemės drebėjimai, tai sukėlė iki 10 metrų aukščio bangas. Pirmasis žemės drebėjimas buvo 8,8 balo ir kilo Honšiū salų rytinėje pakrantėje, o antrasis – 7,1 balo – netoli Tokijo. [2]

Spėjama, kad žuvo mažiausiai tūkstantis žmonių, daugiausia jų nuskendo, keli šimtai sužeista, daug žmonių dingo be žinios. Šie skaičiai dar gali didėti. Stichija sugriovė daug pastatų.

„Jiji“ naujienų agentūra informavo, kad Sendajaus mieste rasta apie žmonių 300 kūnų. Cunamio bangos pasiekė ir Havajų krantus.

Žemės drebėjimas smogė apie 400 kilometrų nuo sostinės Tokijo, 32 kilometrų gylyje. Vėliau sekė stiprūs pakartotiniai smūgiai.

Seismologų teigimu, tai vienas didžiausių žemės drebėjimų Japonijos istorijoje.

Vietos televizija pranešė, kad po žemės drebėjimų Mijagio prefektūroje kilo 10 metrų cunamio banga. Daug automobilių atsidūrė jūroje po to, kai žemės drebėjimas beveik visiškai sugriovė Ivatės greitkelį.

Fukušimos prefektūroje esančios atominės elektrinės operatorė „Tokyo Electric Power Co.“ pranešė, kad penktadienį po šalį sudrebinusio galingo žemės drebėjimo sutriko atominės elektrinės darbas. [2]

Artimiausiu metu Japoniją gali sudrebinti dar keli stiprūs žemės drebėjimai

Japonijos nacionalinė meteorologijos administracija pranešė, kad per artimiausią mėnesį Japoniją gali sudrebinti dar keli maždaug 7 balų žemės drebėjimai. [2]

Po žemės drebėjimo Japonijoje Rusija pradeda evakuoti žmones iš Kurilų salų pakrančių. [2]

Kurilų salų atstovai praneša, kad salas sudrebino keli maži žemės drebėjimai, kurie kilo po serijos didelių žemės drebėjimų Japonijoje. Vietos atstovai informavo, kad iš pakrantės rajonų jau evakuota 300 žmonių.

Aliaskos įspėjimų dėl cunamio centras pranešė, kad po 8,9 balo žemės drebėjimo Japonijoje kilęs cunamis tikriausiai pasieks Jungtinių Valstijų vakarų pakrantę ir Aliaską. [2]

Devyni baisiausi kada nors buvę žemės drebėjimai

1. Daugiausiai gyvybių nusinešęs žemės drebėjimas (1556)

Daugiausiai gyvybių nusinešė 1556 metų sausio 23 dieną Kinijos Shensi provincijoje įvykęs žemės drebėjimas. Skaičiuojama, kad tuomet žuvo maždaug 830 tūkst. žmonių. Tarp žuvusiųjų buvo daugiausia valstiečiai, kurie gyveno uolose iškastuose urvuose. Minkštose uolose įrengti būstai neatlaikė žemės drebėjimo ir sugriuvo po savimi palaidodami tūkstančius žmonių.

2. Pražūtis Kalifornijoje (1906)

1906 metų balandžio 18 dieną Kaliforniją supurtęs žemės drebėjimas buvo vienas pražūtingiausių JAV istorijoje. 7,9 balo stiprumo žemės drebėjimas nusinešė apie 3 tūkst. gyvybių, suniokojo dujotiekius, gamyklas ir San Franciską pavertė didžiuliu liepsnojančiu fakelu.

3. Didysis penktadienis (1964)

Galingiausias žemės drebėjimas Šiaurės Amerikos istorijoje įvyko Aliaskoje 1964 metų kovo 27 dieną, penktadienį prieš Velykas. 9,2 balo stiprumo drebėjimas sukėlė cunamį, kuris pareikalavo 113 iš 128 mirčių, susijusių su šiuo žemės drebėjimu. Milžiniškos bangos krėtė vakarinę pakrantę iki pat Kalifornijos ir ritosi per Ramųjį vandenyną iki Havajų.

4. Palaidojo nuošliauža (1970)

7,9 balų stiprumo žemės drebėjimas vakarinę Peru pakrantę purtė 1970 metų gegužės 31 dieną. Griuvėsiais virto du pakrantės miestai – Casma ir Chimbote, kur žuvo apie 3 tūkst. žmonių. Tačiau labiausiai nukentėjo Ranranhirca ir Yungay miestai, kuriuos po milžinišku nuolaužų sluoksniu palaidojo nuo Andų kalnų atslinkusi žemės drebėjimo sukelta nuošliauža.

5. Siaubas Kinijoje (1976)

1976 metais liepos 28 dieną drebėjimas su žeme sulygino pramoninį Kinijos miestą Tangshaną. Kinijos vyriausybė skaičiavo, kad 7,5 balų stiprumo žemės drebėjimas nusinešė maždaug 255 tūkst. gyvybių, tačiau, mokslininkų nuomone, žuvusiųjų buvo gerokai daugiau – apie 655 tūkstančius.

6. Supurtė Meksiką (1985)

8,5 balų stiprumo žemės drebėjimas Meksikoje, Ramiajame vandenyne, įvyko 1985 metų rugsėjo 19 dieną. Labiausiai nukentėjo Meksiko miestas, nuo drebėjimo epicentro nutolęs apie 220 mylių. Čia sugriuvo daugybė pastatų ir žuvo tūkstančiai žmonių. Merksikos vyriausybės duomenimis, žemės drebėjimas pareikalavo 9 tūkst. gyvybių, tačiau kiti šaltiniai skaičiuoja, kad žuvusiųjų buvo maždaug 35 tūkstančiai. O žemės drebėjimo sukeltas cunamis – bangos siekė 10 metrų aukščio – niokojo pakrantės miestus.

7. Griuvo Iranas (2003)

2003 metų gruodžio 26 dieną 6,6 balo stiprumo žemės drebėjimas sugriovė Bamo miestą Irane. Per drebėjimą žuvo apie 30 tūkst. žmonių, sugriuvo apie 60 proc. mieste buvusių pastatų. Teigiama, kad šis žemės drebėjimas buvo vienas pražūtingiausių per visą Irano istoriją.

8. Azijos cunamis (2004)

2004-ųjų gruodžio 26 dieną 9,1 balo stiprumo žemės drebėjimas smogė Sumatros salai Indonezijoje. Žemės drebėjimo sukeltas cunamis nusinešė 225 tūkst. gyvybių 11-oje šalių. Dar milijonai žmonių liko be pastogės. Mokslininkai apskaičiavo, kad šis žemės drebėjimas ir cunamis buvo 1500 kartų galingesnis nei atominė bomba, numesta ant Hirosimos 1945 metais.

9. Nošliaužos Kašmyre (2005)

Mažiausiai 86 tūkst. žmonių žuvo per 7,6 balų stiprumo žemės drebėjimą šiaurės Pakistano Kašmyro regione 2005 metų vasario 8 dieną. Dar milijonai žmonių liko be pastogės prieš pat atšiaurią Himalajų žiemą. Drebėjimo sukeltos nuošliaužos nuo žemės paviršiaus nušlavė ištisus kaimus ir blokavo kelius, apsunkindamos gelbėtojų darbą. Kaimyninėje Indijoje šis drebėjimas pareikalavo apie 1350 gyvybių, požeminiai smūgiai buvo juntami ir Afganistane. [3]

Žemės drebėjimas galėjo pakeisti planetos ašies poziciją ir sutrumpinti dienos trukmę

Vasario 27-ąją stipriam 8,8 laipsnio žemės drebėjimui sudrebinus Čilę, žuvo daugiau nei 700 žmonių ir buvo paskelbtas cunamio pavojus. Šis žemės drebėjimas taip pat galėjo pakeisti planetos ašies poziciją ir sutrumpinti Žemės dienos trukmę.

NASA mokslininkas Richardas Grossas apskaičiavo, kad Žemės sukimasis turėjo pasikeisti po vasario 27 d. įvykusio žemės drebėjimo. Naudodamas sudėtingą modelį, jis kartu su kolegomis mokslininkais atliko preliminarų apskaičiavimą, pagal kurį žemės drebėjimas turėjo sutrumpinti Žemės dienos trukmę maždaug 1,26 mikrosekundės (mikrosekundė yra viena milijoninė sekundės dalis). R. Grossas taip pat apskaičiavo, kad žemės drebėjimas turėjo pajudinti Žemės ašį 2,7 tūkstantųjų kampo sekundžių (maždaug 7,62 centimetro).

Palyginimui R. Grossas pasakojo, kad remiantis tokiu pat modeliu, buvo apskaičiuota, kad 2004 m. įvykęs 9,1 laipsnio žemės drebėjimas Sumatroje turėjo sutrumpinti dienos trukmę 6,8 mikrosekundėmis ir pakeisti žemės ašies poziciją 2,32 tūkstantųjų kampo sekundžių (maždaug 7,01 centimetro). Jo teigimu, nors Čilės žemės drebėjimas buvo ne toks stiprus kaip Sumatros, tačiau manoma, kad jis galėjo pakeisti Žemės ašies poziciją šiek tiek stipriau dėl dviejų priežasčių. [4]

Žemės drebėjimai Lietuvoje

Patikimai Lietuvos teritorijoje nėra užfiksuotas nei vienas vietinis žemės drebėjimas. Yra žinoma keletas paliudijimų apie juntamus žemės virpesius. Pirmasis minimas Petro Duisburgiečio kronikoje ir sako, kad 1328 metais Skirsnemunėje taip stipriai sudrebėjo žemė, kad rodėsi, jog sugrius Skirsnemunės pilis, o kryžiuočių vienuoliai išsigandę jau ruošėsi šokti nuo pilies bokšto. 1909 metais Bezdonyse Vilniaus rajone buvo juntamas žemės drebėjimas, jo metu atsirado 1 km ilgio plyšys. Tačiau manoma, kad „drebėjimas“ įvyko skylant peršalusiam žemės paviršiui. 2001 metais viena Ignalinos AE seismologinė stotis, esanti Salake, užfiksavo silpną (2,1 magnitudės) žemės drebėjimą, kurio epicentras buvo nutolęs nuo seisminės stoties per ~90 km. Tiksliau epicentro, deja, nustatyti nepavyko.

Per pastarąjį šimtmetį Lietuvoje buvo juntami keli žemės drebėjimai, kurių epicentrai buvo ne Lietuvoje. 1904 m. virpesiai atsklido iš Oslo fjordo, o 1940, 1977, 1986 ir 1990 m. iš Vrančo kanų regiono Rumunijoje. 2004 m. rugsėjo 21 d. Kaliningrado sritį sudrebino du šiems kraštams gana galingi (4,4 ir 5,0 magnitudės) žemės drebėjimai. Pastarieji drebėjimai buvo juntami ir didžiojoje Lietuvos dalyje. [1]

Beveik pusė amerikiečių tiki, kad Jėzus Kristus sugrįš iki 2050 metų

Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė amerikiečių tiki, kad Jėzus Kristus sugrįš iki 2050 metų.

Tokių neįprastų rezultatų sulaukė „Pew Research Centre“, ketinęs sužinoti, ko tikisi sulaukti žmonės iki amžiaus vidurio. Apklausoje dalyvavo 1546 suaugę amerikiečiai nuo 21 iki 26 metų. [5]



Informacijos šaltiniai:

1. http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDem%C4%97s_dreb%C4%97jimas

Tekstas pateikiamas pagal Creative Commons Attribution/Share-Alike Licenciją

2. „RIA Novosti“

3. Interneto svetainė Msnbc.msn.com

4. „Telegraph“

5. „Pew Research Centre“

6. http://www.michaelmandeville.com/earthchanges/

Views All Time
Views All Time
6771
Views Today
Views Today
1
0 0