XX amžiaus pabaigoje amerikiečių mokslininkai, atlikę didelės apimties tyrimą, nustatė, kad net 75 proc. visų sutrikimų įtakos turėjo psichologiniai veiksniai bei pakitęs nervų sistemos jaudrumas. Pastaruoju metu dažnai vartojamas terminas “psichosomatinis sutrikimas” kaip tik ir atspindi svarų streso, nerimo ir depresijos vaidmenį vystantis ligai, pvz., skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, padidėjusiam kraujospūdžiui ir t.t. Gydymas vaistažolėmis gali normalizuoti nervų sistemos veiklą ir padėti išvengti minėtų ligų.

Psichikos būsena ir sveikata

Žmogaus psichikos būsena daro įtaką vidaus organų veiklai. Psichologiniai veiksniai gali sukelti nervinę įtampą, miego sutrikimus, darbingumo sumažėjimą, burnos džiūvimą arba seilių gausą, arterinio kraujospūdžio ir širdies susitraukimų dažnio svyravimus, įvairius nemalonius jutimus, susijusius su vidaus organais, ir t.t.

Šiandien minėtus sutrikimus galima sėkmingai gydyti tiek žoliniais, tiek sintetiniais vaistais, tačiau svarbu pažymėti, kad nei tabletės, nei vaistažolės nepajėgios pakeisti žmogų supančios aplinkos ar jo paties psichologinio reagavimo stereotipų.

Vaistinių augalų svarba šiuolaikinėje medicinoje

Vaistinius augalus gydymo tikslu žmonės vartojo nuo neatmenamų laikų. Gydymas vaistažolėmis (fitoterapija) buvo plačiai paplitęs Egipte, Kinijoje, Indijoje, Graikijoje, Romoje, Asirijoje ir kt. Šiandien tai, ko gero, yra dažniausia gydymo įprastais medikamentais alternatyva. Gydymas vaistažolėmis domina tiek pacientus, tiek gydytojus. Pirmųjų nuostatą apie vaistinių augalų pranašumą, palyginti su sintetiniais, lemia įsitikinimas, kad natūralūs vaistai “nenuodija organizmo”. Be to, svarbios liaudies medicinos tradicijos (pvz., nuo gripo gelbsti liepžiedžių arbata, česnakas ir pan.). Kita svarbi detalė – santykinai maža šios grupės preparatų kaina, palyginti su sintetiniais. Gydytojų susidomėjimas fitoterapija paaiškinamas tuo, kad daugelio vaistinių augalų terapinė vertė yra pripažinta akademinės medicinos ir patvirtinta kruopščiai atlikus klinikinius tyrimus, pvz., jonažolės veiksmingumas gydant depresiją.

Gydymo vaistiniais augalais ypatumai

Atsižvelgiant į būklės sunkumą, pacientui gali būti skiriama vien vaistinių augalų arba jais papildytas kitas gydymas. Esant neuroziniams sutrikimams būtina normalizuoti miegą, pagerinti darbingumą, sumažinti nervų įtampą bei nemalonius simptomus, susijusius su vidaus organais. Šiuo tikslu sėkmingai vartojami vaistiniai augalai. Paprastai jie gerai toleruojami. Be to, dažnai pacientai geriau jaučiasi psichologiškai vartodami “žoleles”, o ne sintetinius vaistus.

Kiekviena tauta turi savo vaistinių augalų rinkinį, jų paruošimo bei vartojimo tradicijas, todėl, renkantis gydymą vaistažolėmis, pirmiausia verta pagalvoti apie vaistus, pagamintus gyvenamojoje vietovėje. Neuromed – tai natūralus lietuviškas žolinis vaistas, skirtas lengvesniems psichikos sutrikimams gydyti. Į jo sudėtį įeina valerijonų šaknys, vaistinių šventagaršvių šaknys, melisų lapai, apynių spurgai, tikrųjų levandų žiedai. Neuromed mažina nerimą, įtampą, nervingumą, galvos skausmą, gydo nervinės kilmės virškinamojo trakto bei funkcinius širdies veiklos sutrikimus, gerina miegą. Preparato sudėtyje esančios vaistažolės sustiprina viena kitos veikimą ir suteikia vaistui platesnį bei efektyvesnį gydomąjį poveikį. Psichovegetaciniams sutrikimams – įtampai ir susijaudinimui, taip pat nerimui, miego sutrikimams, nervinės kilmės virškinimo sutrikimams bei apetito stokai gydyti paprastai Neuromed ekstrakto skiriama po 10-15 lašų tris kartus per dieną.

Norint, kad gydymas vaistažolėmis būtų efektyvesnis, reiktų laikytis darbo ir poilsio režimo, nerūkyti, riboti alkoholio vartojimą.

Parengė gyd. Mindaugas Jasulaitis, Šilainių šeimos sveikatos centras

„Sveikas žmogus“ 2004 m. Nr. 6

Views All Time
Views All Time
1879
Views Today
Views Today
2
0 0