Dėl šios veislės kilmės irgi nėra vieningos nuomonės. Ji išvesta ilgos ir stropios atrankos būdu. Nors toiterjeras labai mažas (kai kurie šuneliai nesveria nė kilogramo), bet turi daugelį požymių, būdingų dideliems šunims. Jis pasižymi puikia klausa, uosle, nereiklus. Negailėdamas savęs, jis gina šeimininką, įnirtingai loja ant įsiveržusio pašalinio žmogaus. Šį mažą šunelį gali auginti pagyvenę žmonės. Kailis trumpas, todėl jis labai bijo šalčio. Šaltu metų laiku rekomenduotina aprengti specialia apranga.

Toiterjeras – mažas, lieknas, aukštakojis, judrus, kvadrato formos, sauso, švelnaus konstitucijos tipo šunelis. Aukštis ties ketera 18-26 cm.

Toiterjerai būna juodi ir rudi su šviesiomis kojomis bei šviesiomis dėmėmis ant krūtinės. Pasitaiko rudų, palšų ir mėlynų. Plaukas trumpas, tankus, blizgantis, prigludęs. Neturi poplaukio. Ant galvos, ausų, snukio ir kojų plaukas plonesnis ir trumpesnis.

Karolis Masilionis „Tarnybinė ir dekoratyvinė šunininkystė“

Views All Time
Views All Time
9538
Views Today
Views Today
1
0 0