Spalio 19 -20 dienomis Lietuvos felinologų draugija „Bubastė“ pakvietė klaipėdiečius į tarptautinę kačių parodą Sporto manieže. Čia buvo užregistruotos 165 įvairių veislių katės iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos bei Suomijos. Lankytojai galėjo išsirinkti kačiuką ir iš Klaipėdos gyvūnų globos namų „Nuaras“.

Katės tapo švelnesnės ir prieraišesnės

„Prieš penkiolika metų Lietuvoje pradėjo steigtis pirmosios felinologų organizacijos bei klubai. Tuomet buvo itin populiarios persų veislės katės, atvežtos iš Čekijos, stebinusios savo nuostabiomis akimis, ilgu plauku ir nematyta išvaizda; „persės“ liko populiarios apie dešimt metų“, – sakė LFD „Bubastė“ prezidentė Jurgita Gustaitienė. – Na, o šioje parodoje populiariausios buvo trumpaplaukės katės. Suomiai atsivežė aibę itin retų veislių kačių – Oriento ir Siamo; šių pas mus net nėra registruotų. Iš tikrųjų, katės virto „civilizuotesnės“: prieš keliolika metų net ir parodose jos buvo kiek kitokio charakterio – uždaros, savarankiškos, nenorinčios gyventi namuose kartu su kitu gyvūnu. Buvo nepriklausomos, labiau prisirišusios prie namų, o ne prie šeimininko. O dabar katės komunikabilesnės, pageidauja turėti kompanioną – šunį, žiurkę ar kitą katę, ir draugiškai gyvena „komunomis“. Katės nebėra agresyvios, net laukinukės. Dauguma kačių pamėgo keliauti ir kai ruošiesi į parodą, jos iš anksto susirango kelionės dėžėje, nebereikia ieškoti pasislėpusių po spinta“.

Kačių „sostinė“ – Kaunas

Parodos rengiamos rudenį, nes būtent šiuo metų laiku užsiauginamas tankiausias kailis, o katės yra geriausios formos. Šios tarptautinės kačių parodos nugalėtojomis išrinkta: I vietą pelnė „persė“ GIC Rėja Čiobrelis (savininkė M. Onskulienė, Kaunas), II-ąją – britų trumpaplaukis EC Syriam Lilac Matador (savininkė A. Havulinna, Suomija), III-ąją vietą tarp jaunų kačiukų pelnė „persas“ Fluffy Toy Christian (savininkas V. Ukrajev, Klaipėda).

LFD „Bubastės“ būstinėje Kaune visi kačių mylėtojai gali gauti bet kokią informaciją, susijusią su kačių priežiūra bei ruošimu parodoms, tuo tarpu uostamiestyje įsikūrusių trijų felinologų klubų nariai nėra tokie aktyvūs. „Kačių miestu“ yra laikomi ir Šiauliai. Kokios veislės katinas galėtų puikuotis Kauno felinologų herbe? Turbūt – „britas“. Kaune gyvena net daniško kraujo Abisinijos katinas. Draugijos prezidentė Jurgita Gustaitienė sakė: – „Šiaip šeimininkai apie kainas nekalba – visi katinai labai brangūs ir neįkainojami pinigais, o patys geriausi gyvūnai iš tikrųjų neperkami, o dovanojami, jais keičiamasi, jų gyslosna įliejama karališkos kilmės palikuonių kraujo. Viena yra pirkti katę, kas kita – laukti norimos veislės, spalvos ir išvaizdos gyvūnėlio penketą metų, tuomet vyksta sandoriai: ar brangiai mokėsime, ar susitarsime grąžinti kažkiek kačiukų, ar dar kokias sąlygas vykdysime. Turime net Europos čempionų, ir augančių, „daug žadančių“ kačiukų. Vykstame į parodas Lenkijoje, Rusijoje, Suomijoje, Olandijoje ir Pabaltijo šalyse, kur mūsų katinai laimi“.

Aborigenų ieškok miško tankmėje

Yra lietuviški skalikai, o kaip su tautine kačių veisle? Anot felinologų prezidentės, jos kurti nereikia: pas mus gyvena Sibiro katės, Europos trumpaplaukės ir rusų mėlynosios – tai būtų trys aborigeninės veislės. Jeigu radote ir užsiauginote kačiuką, atsineškite į klubą ekspertizei, ir jeigu du tarptautinės kategorijos teisėjai pripažins veislės standartus, ši katytė gaus pradinės kilmės dokumentus ir galės dalyvauti parodoje, naujokų klasėje. Norvegai, tarkime, turi savo miškinę (patys geriausi egzemplioriai randami miške) – tai tikroji laukinė katė. Amerikoje vertinami šiurkščiaplaukiai ir Meino meškėnai, vieni didžiausi katinų pasaulyje. Rusai neseniai pripažino Nevos maskaradinę katę. Bobteilai be uodegų panašūs į japonų bobteilus, tačiau tai yra natūrali mutacija, įvykusi Kurilų salose. Tad kačių veislių kasmet daugėja, ruošiamasi pripažinti nulėpauses, panašias į brites. Kad pelnytum pripažinimą, reikia, kad būtų surengta keletas parodų, kuriose pristatoma keturių kartų generacija, proseniai su proanūkiais; tuomet jau galima teigti, jog tikrai tos veislės savybės yra užfiksuotos. Ir neverta manyti, jog amazoniškos išvaizdos, atletiškos Oriento arba Siamo katės yra piktos ir jus užpuls. Prieš dvidešimtmetį mes džiaugėmės turėdami namuose kitokią, Siamo katę, o štai dabar neturime nė vienos, aktyviai dalyvaujančios parodose. Siamės yra labai seksualios ir judrios, tačiau jos ypatingai švelnios, kaip šuniukai gali lydėti jus kelionėse, jas galima dresuoti.

Kodėl nepasodinus katės į sostą?

„Kaip veterinarijos gydytoja galiu pasakyti, kad natūralaus maisto niekas nepakeis, tai sveikiausia, tačiau neužtenka kelis metus iš eilės pirkti katei šaldytą žuvį ar inkstus; taip ją visai nustekensit“, – sakė Jurgita Gustaitienė. – Jūs turite duoti žuvies, mėsos, vištienos, kepenėlių, žalumynų ir pieno produktų, tačiau toks platus racionas nepigu, tad patariu duoti 80 proc. geros kokybės sauso maisto ir 20 proc. natūralaus“.
Kokios sensacijos? Graudžios, jei šeimininkas pervertina gyvūną ir savo hipochondriška meile jį net kankina. Yra tokių, kurie šeria katę vitaminais ir vaistais reikia – nereikia. Net pasitaiko, į Gustaičių gyvūnų viešbutį žmogus atneša palikti katę, ir reikalauja 20 kv. m kambario, balto fotelio ir televizoriaus… – „Ir manyčiau, tas bekilmis katinas visiškai nesiskiria – jo tokia pat širdis, plaukas ir meilės alkis. Sykį atnešė į gyvūnų prieglaudą užmigdyti itin agresyvų katiną, mums jo pagailo. Jis puldavo net šėriką, bet iškastravus Rainį, tas aršus žvėris virto besiglaustančiu, pasitinkančiu ir palydinčiu padarėliu. Aš nesu veisėja, tik kačių mylėtoja, ir pas mane tebegyvena persė ir britė, kurių nosys gal jau išėjusios iš mados, tačiau neketinu jų atsižadėti“, -juokėsi ponia Jurgita.

Views All Time
Views All Time
2914
Views Today
Views Today
1
0 0