Būsimi Lietuvos kariai pirmuosius išbandymus verčiami patirti Psichiatrijos ligoninėje. Lyg kokiame eksperimente, vaikinai uždaromi viename skyriuje ir palatoje kartu su itin sunkiomis psichikos ligomis sergančiais ligoniais. Jaunuolių savybės ir psichikos būklė taip tikrinama kelias paras. Medikai ginasi per prievartą ligoninėje nelaiką nė vieno bei teigia, kad visiškai sveiki čia ir nepatenka.

Kasmet trečdalis šauktinių į kariuomenę neimami dėl sveikatos problemų, pusė jų – dėl psichikos sutrikimų.

Manė esąs sveikas

Grotuoti langai, užrakintos skyriaus durys, koridoriumi besiblaškantys liguisti vyrai, sanitarai ir medicinos seserys pasitiko Nikolajų, kai jis pravėrė Klaipėdos psichiatrijos ligoninės I skyriaus duris.

Devyniolikametis save laikė visiškai sveiku žmogumi, kol negavo šaukimo į kariuomenę ir neatėjo į karo medicinos komisiją. Atmestinai užpildęs psichologinį testą bei pareikalavęs nutraukti kelias valandas užsitęsusį testavimą, nes nori valgyti, vaikinas sužinojo, kad jo psichika nestabili. Jam buvo išrašytas siuntimas išsitirti psichikos būklę Psichiatrijos ligoninėje. Pirmą dieną gydytojas patarė gulėti ir ilsėtis. Daugiau jokių tyrimų jam neatliko. Nematydamas prasmės gulinėti, vaikinas paklausė, gal galėtų grįžti ir išsimiegoti namuose, o rytą vėl ateiti į ligoninę.

Medikai pasakė, kad jis ligoninėje turi būti visą parą. Jie tvirtino, kad šauktiniui tik atrodo, kad neatliekami jokie tyrimai. Iš tikro esą kitaip – medikai stebi, kaip jis jaučiasi, kaip elgiasi būdamas tarp ligonių, kaip su jais bendrauja.

Tualetas – be durų

Tačiau Nikolajus pasakojo, jog labiau stebimas jautėsi ne medikų, bet pačių ligonių. Jis buvo paguldytas į aštuonvietę palatą kartu su sergančiais įvairiausiomis psichikos ligomis. Pasak Nikolajaus, jie įdėmiai apžiūrinėjo ir stebėjo naują palatos kaimyną, o šiam einant į tualetą eidavo iš paskos. Vaikinas teigė, kad tualetui skirtoje patalpoje keli unitazai nėra atskirti vienas nuo kito, todėl nuo kitų užsidaryti atliekant reikalus jis negalėjo. Nesaugiai jis jautėsi ir naktį. Taip pat skundėsi nemaloniai nuteikiančia grotuota aplinka, blogu kvapu ir priverstine tinginyste.

Nerūkantis ir sportuojantis vaikinas pasigedo erdvės bent atsispaudimams daryti. Kas penkias minutes rūkantys ir cigarečių nuolat prašinėjantys ligoniai, pasak vaikino, neturi daugiau kuo užsiimti. Rūkymas – vienintelis jų veiksmas.

Nikolajui šiek tiek palengvėjo, kai į palatą po paros paguldė dar vieną šauktinį. Tačiau šis pasirodė besąs budistas ir, užuot bendravęs, visą laiką meditavo, stengėsi „atsijungti“ nuo tikrovės. Tačiau ir medituoti jam sekdavosi sunkiai, nes, pasak vaikino, šioje ligoninėje „užmušta“ jos aura.

Vadino repeticija

Nikolajaus mama neprieštarauja, kad sūnus būtų ištirtas, tačiau mano, kad tokia tyrimo tvarka – pasityčiojimas. Medikai ją bandė įtikinti, jog nieko tokio, kad sūnus pateko tarp ligonių. Pasak jų, ligonių pasitaiko ir gatvėje, kasdieniniame gyvenime. O be to, kariuomenėje taip pat bus visokių žmonių ir visokių sąlygų, bet niekas neleis rinktis, kada ir su kuo maloniau bendrauti.

Mama klausė, ar Psichiatrijos ligoninėje rengiama ekstremalių armijos sąlygų repeticija.

Tiria ne už dyką

Klaipėdos karo prievolės centrui priskirtos karinės medicinos komisijos pirmininkas kapitonas Antanas Pocevičius nustebo išgirdęs tokius medikų motyvus. „Klaipėdai“ jis sakė, kad jaunuoliai tam ir tiriami, jog žmogus kariuomenėje nepatektų į tokią aplinką, kokia yra ligoninėje. Kad kariuomenėje ir kario aplinkoje nebūtų psichiškai nestabilių žmonių, skiriamos didelės pastangos ir lėšos.

Pernai dėl sveikatos sutrikimų tarnauti kariuomenėje negalėjo 36,8 procento šauktinių. Pusė iš jų – dėl psichinių ir psichologinių problemų. Vieno šauktinio būklės ištyrimas ligoninėje kainuoja daugiau nei tūkstantis litų.

Turi pasirašyti

Mūsų šalyje veikia psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, pagal kurį net psichinis ligonis per prievartą negali būti uždaromas ir gydomas ligoninėje. Jei ligonis nesutinka pats, priversti jį gydyti gali tik teismas. A.Pocevičius garantavo, kad visi sveikatos apsaugos ministro įsakymai galioja ir karo medikams. Tačiau juose kalbama apie priverstinį gydymą, o ne ištyrimą. Be to, visi šauktiniai pasirašo sutinką išsitirti.

A.Pocevičius sakė negalįs komentuoti ligoninės vidaus tvarkos, tačiau mano, kad reiktų pasidomėti, kokiomis sąlygomis šauktiniai tiriami.

Pagal karinės ekspertizės nuostatus žmonės papildomiems tyrimams gali būti pasiųsti į bet kurią gydymo įstaigą. Jei kyla įtarimų dėl šauktinio sveikatos, jis siunčiamas į ligoninę. Režimas, tyrimų skaičius priklauso nuo gydytojo, kuris turi pateikti išvadas.

Problemų neįžvelgė

Klaipėdos Psichiatrijos ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Narinkevičius taip pat garantavo, kad į ligoninę nė vieno žmogaus per prievartą paguldyta, tirta ar gydyta nebuvo ir nebus. Jei šauktiniai atsisakys, jų niekas ir netirs. Pasak vadovo, į ligoninę dėl karo prievolės patenkantys jaunuoliai greitai paleidžiami. Iki šiol jokių problemų nekildavo. Pasak mediko, jie tiriami „normaliame psichiatrijos skyriuje, kuriame gydomi įvairiausiomis psichikos ligomis sergantys vyrai“. Ligoninės interneto tinklalapyje skelbiama, kad didesnę dalį čia gydomų pacientų sudaro sergantieji ūmioms psichozėms būdingais sutrikimais bei sunkiomis depresijų formomis.

A.Narinkevičius sakė, kad ligoninėje nėra specialaus skyriaus ar palatų šauktiniams. Tačiau tai, pasak vadovo, nėra problema – visada randama kompromisų. Pavyzdžiui, Bokštų gatvėje yra gražus Psichosomatikos skyrius, kuriame pacientas jaučiasi kaip namie. Bėda tik ta, kad jame beveik nuolat visos vietos užimtos. Nepatenkintų ligoninės sąlygomis pasitaiko tik vienas kitas.

Šoko nereikia

Kalbėdamas apie tokią šauktinių sveikatos tikrinimo tvarką, Vilniaus psichiatrijos ir psichoanalizės centro vadovas Raimundas Alekna teigė, jog tai formalumas, kurio paisoma daug metų. Buvęs sveikatos apsaugos ministras nežino, kas turėtų parodyti iniciatyvą, jog tyrimus šauktiniams būtų galima atlikti kitaip. Jis asmeniškai nepritaria tokiai tvarkai, kai šauktiniai uždaromi su sunkiais ligoniais.

„Vaikinai paguldomi ne eksperimentui, kaip reaguos ir susidraugaus su kitais, o ištyrimui. Todėl šoko terapijos jiems nereikia“, – teigė psichiatras. Pasak mediko, ir be ligoninės įvairiais testais galima surinkti pakankamai informacijos, kad galima būtų vertinti šauktinio sveikatą.

Panevėžyje, kur yra dirbęs R. Alekna, šauktiniai tiriami šio miesto ligoninės Psichosomatikos skyriuje. Jame nėra sunkių ligonių, o sąlygos geresnės nei kituose skyriuose.

R.Alekna įžvelgia bėdą, kad šalyje psichikos sveikatos įstaigos yra nepanašios į kitas gydymo įstaigas. Jo nuomone, reiktų siekti, kad pacientai psichiatrijos ligoninėse jaustųsi oriai ir komfortabiliai.

Views All Time
Views All Time
1567
Views Today
Views Today
1
0 0