Pirmosios žinios apie juos pasirodė viduramžiais Viurtenberge. Jų protėviais laikytini Viurtenbergo ir Tirolio aviganiai, kurie buvo sukryžminti su kitais aviganiais. Vėliau įmaišytas flamandų aviganis, biuve, dogas ir išveista stambesnė veislė. Tai stiprus, drąsus, ištvermingas šuo, lengvai dresiruojamas. Jį galima laikyti ir bute, ir lauke. Ryzenšnauceriai naudojami įvairiose tarnybose bei sportinėje penkiakovėje.

Ryzenšnauceris tvirto ir tvirto sauso konstitucijos tipo šuo. Patinų aukštis ties ketera 65-70 cm, patelių 60-65 cm. Patinų formato indeksas 100-102, patelių 100-104. Stipraus, pusiausviro, judraus aukštosios nervinės sistemos tipo, aktyvios gynybinės reakcijos. Lytinis dimorfizmas ryškus.

Ryzenšnauceriai paprastai būna juodi, be dėmių. Gali būti ir nuo tamsiai plieninės spalvos iki sidabrinės su tamsesne kauke ir pilku poplaukiu („pipirai ir druska“).

Karolis Masilionis „Tarnybinė ir dekoratyvinė šunininkystė“

Views All Time
Views All Time
3076
Views Today
Views Today
1
0 0