Tai sena veislė buvo išvesta Vokietijos pietuose gyvulių pirklių, todėl šunys ilgą laiką buvo vadinami „mėsininkų šunimis“. Jie padėdavo perginti į muges galvijus, saugodavo ir nešdavo lengvus krovinius. Dabartinį pavadinimą šunys gavo 1907-8 metais organizavus šios veislės šunų draugiją.

Rotveileris – didesnis nei vidutinio ūgio, tvirto ir tvirto grubaus konstitucijos tipo šuo. Pagal aukštį ties ketera skiriamos keturios ūgio grupės: mažieji (patinų ūgis 60-61 cm, patelių 55-57 cm), vidutinieji (62-64 cm, 58-59 cm), didieji (65-66 cm, 60-61 cm), labai dideli (67-68, 62-63 cm). Formato indeksas: 103-108. Stipraus, pusiausviro, ramaus aukštosios nervinės veiklos tipo. Vyrauja aktyvi gynybinė reakcija. Lytinis dimorfizmas ryškus. Kaulai masyvūs ir stiprūs. Raumenys gerai išvystyti. Oda prigludusi. Trumpaplaukis. Plaukai standūs, tankūs, prigludę.

Rotveileriai būna juodi su rausvu rūdžių spalvos piešiniu ant galūnių, krūtinės, kaklo, galvos.

Būdingas aliūras – trumpa risčia ir sunkūs šuoliai.

Karolis Masilionis „Tarnybinė ir dekoratyvinė šunininkystė“

Views All Time
Views All Time
2903
Views Today
Views Today
1
0 0