Pati įtakingiausia, galingiausia ir turtingiausia bajorų giminė LDK buvo Radvilos. Jie turėjo daug dvarų ir rūmų Vilniuje, Kėdainiuose, Svėdaruose, Biržuose, Dubingiuose, Nesvyžiuje. Šios giminės atstovai darė didelę įtaką Žygimantui Augustui, Steponui Batorui ir Varoms. Su jais tarėsi valdovai, jie užimdavo svarbias valstybines pareigas, buvo išsilavinę, plačių pažiūrų, suvokė save, kaip LDK piliečius ir visur gynė jos interesus bei savarankiškumą. XVI a. buvo susiformavusios dvi Radvilų giminės atšakos: Biržų ir Nesvyžiaus. Valdant Žygimantui Augustui (1544 – 1572 m.), labiausiai iškilo du pusbroliai: Mikalojus Radvila Juodasis (1515 – 1565 m.) ir Mikalojus Radvila Rudasis (1512 – 1584 m.).

Išblyškęs veidas, ilga juoda barzda, juodi drabužiai, mažakalbis paslaptingumo skraiste apsisupęs. Visi prieš jį lenkėsi… Radvila Juodasis buvo tvirtų įsitikinimų, labai išsilavinęs, malonus saviškiams ir tarnams, bet užsirūstinęs – staigus ir griežtas. Jis buvo kancleris, Vilniaus vaivada, LDK vietininkas Livonijoje. Jo vardas buvo plačiai žinomas ne tik Lietuvoje ir Lenkijoje, bet ir Vakarų Europoje. Gynė Lietuvos reikalus nuo Maskvos valdovo Ivano IV. Jis didžiai nusipelnė prijungiant Livoniją prie Lietuvos. Radvila Juodasis buvo didelis priešas unijos su Lenkija. Derybų metu jis griežtai protestavo prieš neteisybę, kurią buvo norėta Lietuvai padaryti, pareikšdamas, jog greičiau leisiąs nudegti savo rankai, negu pasirašysiąs tokią uniją, kuri skriaustų Lietuvą. Ir mirė jisai 1565 m., Liublino unijos nesulaukęs ir po ja nepasirašęs. Jis buvo reformacijos šalininkas, susirašinėjo su J. Kalvinu, Vilniaus priemiestyje pastatydino reformatų evangelikų bažnyčią, Breste įsteigė Protestantų raštų spaustuvę, organizavo Biblijos vertimą į lenkų kalbą ir spauzdinimą.

Mikalojus Radvila Rudasis taip pat buvo žymus LDK karo ir reformacijos veikėjas. Išėjęs mokslus Vokietijoje daug keliavo po Vakarų Europą. Jis išrūpino sau ir visai Radvilų giminei iš Vokietijos imperatoriaus šv. Romos imperijos kunigaikščio titulą su paveldėjimo teise. Buvo Trakų kaštelionas, Vilniaus vaivada, etmonas, kovojo su Švedija, jau valdant Steponui Batorui dalyvavo karuose su Maskva, savo didžiais turtais paremdamas valstybės iždą. Jis buvo vienas žymiausių karo vadų per visą Livonijos karą, pasižymėjo kaip geras diplomatas (prijungiant Livonijos žemes). Taip pat buvo aktyvus evangelikas reformatas, steigė reformatų partijas, kvietė iš užsienio mokslininkus, Biržuose įsteigė aukštesniąją mokyklą. Liublino seime gynė LDK nepriklausomybę. Kai seime buvo pasakyta, kad Lietuva jau Jogailos buvo dovanota Lenkijai, jis atkirto: “Niekas negalėjo mūsų dovanoti, nes esame laisvi žmonės… Lenkams Lietuva dovanodavo šunų skalikų, žirgų žemaitukų, bet ne mus, laisvus ir garbingus žmones… Kiekvieną, kuris norėtų mus pavergti, laikysiu tironu, o ne savo valdovu”. Radvilos Rudojo nėra po Liublino unija. Mikalojus Radvila Rudasis, lygiai kaip ir jo pusbrolis Juodasis, globojo protestantus Lietuvoje, kėlė švietimą ir kultūrą.

Ir kiti Biržų šakos Radvilos buvo reformatų globėjai ir valstybės veikėjai. Kristupas I Radvila Perkūnas užėmė svarbias valstybės tarnybas: Trakų kašteliono, Vilniaus vaivados, etmono. Jis buvo didelis kalvinų globėjas. Pastatydino Biržų pilį (1589 m.). Jo sūnus Kristupas II Radvila buvo išsilavinęs: mokėsi Leipcigo, Heidelbergo universitetuose, o karybos mokėsi Nyderlanduose. Dalyvavo karuose su Švedija, buvo Zigmanto Vazos politinis priešininkas. Įsteigė reformatų mokyklas Kėdainiuose, Slucke. Parašė “Apmąstymus apie karo Livonijoje pradžią” (1624 m.) lenkų kalba.

Jo sūnus Jonušas Radvila (1612 – 1655 m.) taip pat studijavo Leipcigo, Leideno universitetuose, ėjo svarbias valstybės tarnybas, dalyvavo Žečpospolitos kare su Rusija. Rusams užėmus Vilnių, vadovavo bajorų grupei, kuri sudarė Kėdainių sutartį su Švedija, nes reikėjo gelbėti Lietuvą. Taip pat buvo reformatų globėjas. Kėdainiuose įsteigė spaustuvę.

Išsilavinusios buvo ir Biržų Radvilų moterys. Žymiausios: Barbora Radvilaitė (Radvilos Rudojo sesuo) ir Liudvika Karolina Radvilaitė. Barbora buvo savarankiška, išsilavinusi moteris, ištekėjo už LDK ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto ir buvo Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė, tuo ypač iškeldama Radvilų įtaką.

Liudvika Karolina (1667 – 1695 m.), paskutinė iš Biržų giminės Radvilų buvo reformacijos veikėja, materialiai rėmė daugelį LDK evangelikų reformatų bendruomenių, įsteigė stipendijas evangelikams, studijuojantiems Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose, savo lėšomis išspauzdino elementorių katekizmą “Pradžia pamokslo dėl mažų vaikelių” (1690 m.) ir kitas lietuviškas knygas.

Mikalojus Radvila Juodasis paliko keturis sūnus, kurie, išėję mokslus katalikiškuose Europos universitetuose, perėjo į katalikybę ir netgi kovojo prieš reformatus.

Jurgis Radvila (1556 – 1600 m.) buvo Vilniaus vyskupas, vėliau tapo kardinolu, buvo net kandidatas į Popiežius. Rėmė Vilniaus universitetą, įsteigė Vilniuje pirmąją kunigų seminariją, draudė į ją priimti nemokančius lietuvių kalbos, prisidėjo prie III LDK statuto parengimo.

Mikalojus Kristupas Radvila Našlatėlis (1549 – 1616 m.) buvo ne tik valstybės veikėjas, bet ir keliautojas, kartografas. Nedidelio ūgio, lieso veido, o akys labai gyvos. Su maža žila barzdele, pasuktais ūsais. Jo sveikata tokia silpna, kad kasdien tenka stiprinti organizmą, dažnai siekia vaistų. Tačiau būdamas tokio kūno sudėjimo, suklaidino visus, maniusius, kad jis turi mirti ankščiau nei jo broliai – jaunesni ir sveikesni už jį. M. K. Radvila pergyveno juos. Rengiasi itališku stiliumi ir kalba ta kalba, nes buvo Italijoje, Prancūzijoje ir kituose pasaulio kraštuose. Studijavo Romoje, Strasbūre, Paryžiuje geografiją ir mediciną. Buvo Trakų vaivada, Vilniaus vaivada. Padėjo kontrreformacijai. Vilniuje turėjo spaustuvę. Iš savo kelionių parašė knygą “Kelionė į Jeruzalę”, kuri buvo išleista daugelyje pasaulio šalių. Tik į lietuvių kalbą išversta ir išspauzdinta 1990 m. Jis buvo suorganizavęs 1590 – 1600 m. LDK lauko kartografavimo darbus. Jų pagrindu sudarytas ir 1613 m. Amsterdame išleistas LDK žemėlapis buvo vienas tiksliausiu tuo metu.

Taigi Radvilų giminė – gausi, turtinga, išsilavinusi darė didelę įtaką LDK gyvenimui. Jie buvo valstybės ir karo veikėjai, davę daug puikių ir narsių karių, žymių reformacijos veikėjų, švietimo ir mokslo globėjų, keliautojų ir rašytojų.

Naudota literatūra:
1. Vanda Daugirdaitė – Sruogienė “Lietuvos istorija” V. 1990 m.

2. Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis “Kelionė į Jeruzalę” V. 1990 m.
( Įvado aut. Jūratė Kiupienė)

3. LT Enciklopedija IX tomas V. 1983 m.

Views All Time
Views All Time
13111
Views Today
Views Today
1
0 0