Šiemet 2004 spalio 10 d. pasaulio šalys, tarp jų ir Lietuva, pasaulinės psichikos sveikatos federacijos (PPSF) iniciatyva minės Pasaulinės psichikos sveikatos dienos metines, kurios kasmet rengiamos nuo 1992 metų. Pirmą kartą pasaulinės psichikos sveikatos dieną Lietuvos psichiatrai, psichoterapeutai, psichologai paminėjo 1992 metais.

PPSF tikrųjų narių yra ir Lietuvoje. Ši federacija, kurios nariai gali būti visi, neabejingi psichikos sveikatai, domisi daugeliu klausimų. Bendradarbiaujama nepaisant politinių, etinių, socialinių, ekonominių, kultūros skirtumų. Pagrindiniai uždaviniai – jautrumas, kuo mažesnis gydymo varžymas žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, sutrikimais, profilaktikos priemonės, padedančios tų sutrikimų išvengti, žmogaus teisių ginimas. PPSF kasmet skelbia rezoliucijas. Net kelios rezoliucijos ragino atsisakyti piktnaudžiavimo psichiatrija politiniais tikslais, propagavo naujų psichiatrijos tarnybų kūrimą pirminėje medicinos pagalbos grandyje ir pan. Šiemet PPSF spalio 10 d. renginys skirtas psichikos ir kūno sveikatos ryšiui, bendrų ligų diagnostikos, profilaktikos, gydymui pabrėžti.

Naujų psichiatrijos tarnybų kūrimas somatinio gydymo įstaigose vienytų įvairių specialybių gydytojus. Nederėtų tvirtinti, kad naujos psichiatrijos tarnybos turi būti kuriamos tik dėl mūsų negatyvios pažiūros į buvusią psichiatrijos pagalbą. Toji pagalba per daugiau negu 10 metų gerokai pakito: gerėja gydymosi sąlygos, mažėja suvaržymų. Naujos psichiatrijos tarnybos kuriamos, kad žmogui būtų patogiau, pagalba prieinamesnė, kita vertus, orientuojamasi į kitų specialybių gydytojus, į bendradarbiavimą ne tik su gydytojais, bet ir su kitu ligonius prižiūrinčiu personalu. Naujos tarnybos gali suartinti psichiatrus ir kitų specialybių gydytojus, sumažėtų ir ligonių gydymo išlaidos.

Psichikos sutrikimai nėra reti. Įvairių autorių duomenimis, 10-30 proc. žmonių serga psichikos ligomis, o 90 proc. per savo gyvenimą bent kartą patiria neurozinius sutrikimus. Šizofrenija serga tik 0,5-0,75 procento. Psichiatrijos ligoninėse kasmet gydosi apie 0,3 proc. Lietuvos gyventojų, kelis kart daugiau konsultuojasi psichikos sveikatos centruose, psichiatrų, psichoterapeutų kabinetuose ir dar daug daugiau žmonių kenčia savo negandą, nesikreipia į šios srities specialistus, manydami išsigydyti patys arba prireikus kviestis greitąją medicinos pagalbą. Dažniausiai su šiais pacientais tenka susidurti terapeutams, kardiologams, gastroenterologams, endokrinologams, ir neurologams, nes tik 1 proc. tokių ligonių siunčiami psichiatro konsultacijai. Taip yra ne vien todėl, jog pacientai dažnai nenori būti konsultuojami psichiatro, o gydytojai nepritaria šiai konsultacijai, bet ir todėl, kad šių specialistų trūksta somatinio gydymo įstaigose. Psichiatrijos tarnybas kurti somatinio gydymo įstaigose skatina ir kiti veiksniai:

1) Remiantis epideminiais tyrimais, psichikos sutrikimų somatinio gydymo ligoninėse nustatoma 30-60 proc. ligonių, poliklinikos (ambulatorijos) ligoniams – 20-80 proc.;

2) Brangstant medicinos paslaugoms reikia ieškoti tokių gydymo formų, kurios padėtų trumpinti gydymo trukmę;
3) Psichiatrijos tarnybos somatinio gydymo įstaigose padėtų psichiatrams grįžti į mediciną, o šių įstaigų gydytojams pramokti psichiatrijos;

4) Šalyje daugės pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių, padaugės demencijų, somatinių ligų, gydymo komplikacijų – delyrų, dėl kurių didėja mirštamumas, ilgėja gydymo trukmė stacionare. Psichiatrai padėtų išvengti daugelio šių komplikacijų;

5) Tarp jaunų žmonių daugėja psichikos ir neurologinių susirgimų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, vaistais, surogatais, taip pat smurtinio elgesio, suicidų, parasuicidų ir potraukio sutrikimų;

6) Nepalankios psichosocialinės sąlygos yra depresijų, nerimo, psichosomatinių ligų, kurios dažniausiai pasireiškia somatiniais simptomais (silpnumas, apetito, svorio netekimas, širdies plakimas, dusulys, šleikštulys, galvos svaigimas ir pan.) priežastis;

7) Daugėja lėtinių somatinių ligų ir jų pasekimų – psichikos sutrikimų ir psichosocialinių problemų;

8) Daug psichiatrinės patologijos yra sergant neoplazmomis.

Pradėtos kurti 1990 metais, dažniausiai iniciatyvą, energingų gydytojų pastangomis, nes nėra patvirtintų jokių normatyvų ir finansavimo, naujos psichiatrijos tarnybos pirmaisiais metais aprėpė vis daugiau somatinio gydymo įstaigų. Atrodė, kad ateis laikas, kai somatinio gydymo įstaigų vadovams greta kitų vertinimo kriterijų bus ir tas, ar jo vadovaujamoje įstaigoje yra etatiniai psichiatrai ar tarnybos. Šiandien naujosios tarnybos somatinio gydymo įstaigose vadinamos funkcinių sutrikimų skyriais, psichosomatikos kabinetais, psichosomatikos skyriais. Šie terminai vartojami daugiau dėl to, kad požiūris į psichiatrijos pagalbą iki šiol buvo labai negatyvus, o ne dėl tikrosios psichosomatikos termino prasmės. Beje, pravartu gydytojams priimti, kad psichosomatinius susirgimus pirmą kartą aprašė F.Aleksander 1950 metais – tai bronchų astma, hipertonija, opinis kolitas, reumatinis poliartritas, nerodermitas, tireotoksikozė ir dvylikapirštės žarnos opaligė. Gal psichosomatikos termino vartojimas ir tiks ateityje, bet tada psichiatrai turo pradėti gydyti ligonius, sergančius hipertonija, astma, opalige ir pan. Šiandien jau galime kalbėti ir apie naują psichiatrijos pagalbos formą, pradėta 1993 m. Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje – medicininę, kitaip vadinama konsultacinę-liaison (ryšių) psichiatrija, labai reikalingą somatinio gydymo įstaigose. Šios psichiatrijos istorija aprėpia penkiasdešimtmetį. Konsultacinė-liaison psichiatrija apima psichiatrijos problemas, kylančias somatinio gydymo įstaigose. Klasikinis tokios psichiatrijos specialistas turi išmanyti kliniką, būdinga somatinėms ligoms, ir psichikos sutrikimus. Gydytojai privalo dirbti ne tik konsultacinį, bet ir mokslinį, mokymo darbą šiose įstaigose. Medicinine psichiatrija gali užsiimti ne tik psichiatras, bet ir psichologas, slaugos, socialinės pagalbos specialistas. Pagalba teikiama ne tik per konsultacijas, bet ir per pakartotinas vizitacijas skyriuose bei ligoniams gydantis ambulatorinėmis sąlygomis. Pagrindiniai medicininės psichiatrijos tikslai: ligonio konsultavimas stacionare ir tolesnis jo gydymas ambulatorinėmis sąlygomis bei personalo supažindinimas su psichikos susirgimų diagnostika, slauga, gydymo taktika. 1991-1992 m. atliktas tyrimas, gastroenterologijos ir terapijos skyriuose psichikos sutrikimų nustatyta 70-80 proc. ligonių, iš jų apie 80 proc. niekada nekonsultuoti psichiatrų. Šie skaičiai turėtų atkreipti sveikatos apsaugos organizatorių ir vadovų dėmesį. Dėl psichikos sutrikimų ilgėja gydymo trukmė stacionaruose, didėja išlaidos, daugėja pakartotinų hospitalizacijų, užsitęsia gydymas, neišvengiama savižudybės rizikos. Gydymo įstaigos, kurios norėtų organizuoti medicininės psichiatrijos tarnybą, turėtų atsižvelgti į Vakarų Europos šalių priimtus normatyvus:

1) Psichiatras turi konsultuoti 3-5 proc. visų ligonių, patekusių į stacionarą;

2) Ligoninei, kurioje kasmet gydosi kaip 10 000 ligonių, reikia vieno medicininės psichiatrijos psichiatro ir vieno psichiatrijos slaugos etato;

3) Pusę darbo laiko medicininės psichiatrijos specialistas turi skirti ligonių konsultacijoms, kitą laiką – darbo organizavimui ir medicinos personalo mokymui;

4) Konsultacijos (įskaitant ir pakartotinius vizitus) vidutinė trukmė stacionare – 2,5 val.;

5) Ambulatorinės psichiatrijos konsultacijos vidutinė trukmė – 1,0 – 1,5 val.;

6) Universitetinėms ligoninėms normatyviai per pus mažesni.

Labai perspektyvų ir būtiną naujų psichiatrijos tarnybų kūrimą somatinio gydymo įstaigose turėtų remti Vyriausybė atitinkamais dokumentais, tiksliniu finansavimu, nes vien gydytojų iniciatyva, gydymo įstaigų vadovų geranoriškumas ar supratimas to nepadarys. Skaičiuojama, kad ekonominė nauda, palyginti su tikrai nedidelėmis išlaidomis naujiems etatams, būtų didelė. Yra ir kita nauda, kurią mes dažniausiai užmirštame – tai žmogiškumas, žmogaus mažesnis suvaržymas, pagalba tiems, kurie, nepaisydami varginančių negalavimų, niekada nesikreiptų į psichiatrijos ligonines, jų poliklinikos skyrius, nes šios įstaigos dar baugina daugelį gyventojų. Deja, nuo 1997 metų pradėjus kurti psichikos sveikatos centrus valstybės finansavimas somatinėse gydymo įstaigose pradėjo mažėti, pradėtas darbas sustojo. Sutikdami 2004 m. Pasaulinę psichikos sveikatos dieną tikimės, kad Lietuvoje laukiamos medicinos reformos ateis ir psichiatrijos pagalba somatinėse gydymo įstaigose atitiks Vakarų priimtus standartus.

Views All Time
Views All Time
2133
Views Today
Views Today
1
0 0