Teisės šakos: konstitucinė teisė; darbo teisė; civilinė teisė; administracinė teisė; prekybos teisė ir pan.
Teisė dar gali būti skirstoma į: 1.Privatinė – gali būti kaip civilinės teisės sinonimas. Jai priklauso dvi šakos: a) civilinė (reguliuoja turtinius santykius); b) prekybos ar komercinė (jos normos skirtos reguliuoti prekybinius santykius tarp įmonių, įstaigų, organizacijų). 2.Viešoji (kartais naudojama kaip administracinės teisės sinonimas) – reguliuoja santykius tarp valdžios institucijų ir piliečių. Jai priskiriama ir komercinė teisė.
Dabar valstybinė valdžia vis labiau plečia viešąją teisę privatinės (tuo pačiu ir prekybinės) teisės sąskaita.

Prekybos teisės šaltiniai

Pagrindinis šaltinis – įstatymai. Taip pat ir poįstatyminiai aktai. Gali būti papročiai, tarptautinė teisė. Lietuvoje nėra Prekybos arba Komercijos kodekso. Vienas iš svarbiausių šaltinių Lietuvoje – Civilinis kodeksas. Kiti prekybos teisės šaltiniai – draudimo, konkurencijos, vartotojų teisių gynimo įstatymai, AB ir UAB įstatymai, prekybos įstatymas, tarptautinės sutartys. Įvairiose šalyse prekybos teisinės normos skiriasi.
Teisės harmonizavimas – t.y. įvairių nacionalinių barjerų trukdančių tarptautinei prekybai šalinimas keičiant nacionalinius įstatymus.
Teisės unifikavimas – t.y. įvairių tarptautinių konvencijų ir kt. tarpt. aktų priėmimas.
Teisės unifikavimo ir harmonizavimo lygiai gali būti įvairūs: 1.Pasaulinio lygio (teisės normos reguliuojančios pervežimą); Vienos konvencija 1993, Tarptautinių komercinių sutarčių principai 1993, parengė UNIDRIT organizacija. 2.Regioninio lygio; Europos sąjunga ir kt.

Prekybinės veiklos subjektai

Tai fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie užsiima prekybine veikla. Prekybinė veikla neįmanoma be sutarčių sudarymo.

Fiziniai asmenys kaip komercinės teisės subjektai tai: smulkūs prekybininkai, kurie neturi įmonininko statuso, nesamdo žmonių, verčiasi išnešiojama prekyba. Fizinių asmenų teisinis statusas apibūdinamas teisnumo ir veiksnumo kategorijomis.

Teisnumas – galėjimas turėti civilines teises ir pareigas. Kiekviena valstybė nustato fizinių asmenų teisnumo turinį. Teisnumo turinys apibūdintas civiliniame kodekse ir kt. įstatymuose. Teisnumo turinys yra tai ką žmogus gali įgyti. Teisnumą riboja atskiri civilinio kodekso straipsniai. Pats pilietis to pasirašyti negali. Visiškai neteisnus asmuo negali būti, bet gali būti atimtos kai kurios teisės. Piliečių teisnumas atsiranda jam gimus ir dingsta – mirus.

Fizinių asmenų. veiksnumas – tai galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir civilines pareigas. Veiksnūs yra ne visi asmenys. Veiksnumas priklauso nuo fizinio asmens psichinės būklės (turi suprasti savo veiklą) ir nuo amžiaus. Civilinis kodeksas nustato, kad civilinis. veiksnumas atsiranda nuo 18m., bet žmogus gali turėti turto, būti įmonės savininkas ir iki 18m. Veiksnumas gali atsirasti ir anksčiau: sudarius santuoką (jei jis išsituokia iki 18m. veiksnumas išlieka).

Fizinių asmenų grupės: 1.neveiksnūs (iki15m), pilnamečiai asmenys teismo pripažinti neveiksniais (dėl psichinės ligos); 2.ribotai veiksnūs (nuo 15 iki 18), pilnamečiai, kurių veiksnumą riboja teismas; 3.veiksnūs (nuo18).
Išimtinai yra ginami nepilnamečiai, jų teisės.

Fiziniai asmenys – visi piliečiai, juridiniai asmenys – AB, UAB, bankai, partijos ir kt.
Juridiniai asmenys – laikomos organizacijos, kurios turi savo turtą, gali įgyti savo vardu turtines ir neturtines teises, pareigas, būti ieškovais ir atsakovais teisme. Juridinę teisę suteikia įstatymas.

Požymiai:

1. organizacinis vieningumas; Organizacija yra vieninga, tarp jos asmenų yra ryšiai. Kiekvienas juridinis asmuo turi savo įstatus, kur numatomos jų teisės ir pareigos. Juridiniai asmenys gali steigti filialus ir atstovybes, kurie steigiami ne juridinio asmens vietoje. Atstovybė kaip ir filialas atlieka juridinio asmens veiksmus.

2. atskiras turtas; Veiklai reikalingas turtas. Turtas priklauso juridiniam asmeniui ir yra atskirtas nuo jį įsteigusių asmenų turto.

3. galėjimas savo vardu įgyti turtines ir neturtines pareigas; Juridinis asmuo sutartis sudarinėja savo vardu, todėl jis turi turėti savo pavadinimą. Juridinis asmuo neturi teisės naudotis svetimu vardu. Prekių ir paslaugų ženklai charakterizuoja juridinio asmens. prekes ir paslaugas.

4. savarankiškumas. Juridinis asmuo turi savo turtą ir jis savo vardu įgyja turtines teises. Juridinis asmuo už neįvykdytas prievoles atsako savo turtu.
Juridinis asmuo. neatsako už jį įsteigusių asmenų skolas. Tokia atsakomybė vadinama ribota atsakomybe. Tai išskirtinis juridinio asmens. bruožas.

Juridinių asmenų rūšys: 1.Viešosios teisės juridiniai asmenys. – steigiami vyriausybės, ministro, savivaldybės (valstybės aktų pagrindu). 2.Privačios teisės juridiniai asmenys – steigiami privačių juridinių asmenų pagrindu.

Ūkio subjektai – tai įmonės, kurios neturi juridinio asmens teisių, fiziniai asmenys užsiimantys komercine veikla, bei juridiniai asmenys.

Ūkio subjektai skirstomi: 1.prekybininkai (perka ir parduoda prekes, organizuoja įmonės ūkinę ir finansinę veiklą, registruoja įmonę, valdo įmonės turtą, juo disponuoja); 2.smulkūs prekybininkai.
Prekybininkai t.p. įregistruoja įmonę.
Viešoji maitinimų įmonė – gamina, parduoda, organizuoja suvartojimą Prekyba g.b. didmeninė ir mažmeninė. Juridinis asmenys g.b. tie, kurie nesiekia pelno. Jie gali jungtis į junginius: asociacijas, konsorciumus ir pan. Juridiniai asmenys turi savo veiksnumą ir teisnumą, kurie skiriasi nuo fizinių asmenų veiksnumo ir teisnumo.

Juridinių asmenų teisnumą sąlygoja steigimo tikslai. Juridinių asmenų teisnumą apibrėžia įstatymai ir įstatai.

Ultra Vires doktrina – juridinis asmuo gali sudaryti tik tas sutartis, kurios neprieštarauja jo tikslams, numatytiems steigimo dokumentuose. Juridinio asmens sudaryta sutartis t.b. pripažinta negaliojančia tik tuo atveju, kai juridinio asmens partneris žinojo ar turėjo žinoti, kad juridinis asmuo neturėjo teisės sudaryti tos sutarties.

Juridiniai asmenys teisnumą ir veiksnumą įgyja vienu metu.

Views All Time
Views All Time
9960
Views Today
Views Today
1
0 0