Po jubiliejinio, t. y. „Pioneer 10“ trisdešimtmečio proga organizuoto neeilinio Tolimojo kosminio ryšio seanso su šia stotimi susiekta dar keturis kartus. Tiesa, naudos iš to mažai: po 2002 m. balandžio 27 d. telemetrijos duomenų nebegauta, į 70 m skersmens Goldstono antena pasiųstą 325 kW galios signalą stotis atsakydavo vos girdimu šnabždesiu. Paskutinįkart taip buvo 2003 m. sausio 22–23 d. Tuomet „Pioneer 10“ buvo už 82,19 av nuo Saulės, signalas pirmyn ir atgal lėkė 22 val. 35 min. Į 2003 m. vasario 7 d. pasiųstą signalą atsakymo nebegauta. Išvada – nusilpus stoties radioizotopiniam generatoriui, ryšiui nebepakanka energijos. Vasario 25 d. NASA paskelbė, kad daugiau su „Pioneer 10“ susisiekti nebemėgins. Mūsų pirmasis pasiuntinys į žvaigždes nuo šio skrieja visiškai vienas.

„Pioneer 10“ – pionierius tikrąja šio žodžio prasme. 1972 m. kovo 2 d. tripakopė „Atlas-Centaur“ raketa paleido šią stotį iki tol negirdėtu 14,5 km/s greičiu. Mėnulį „Pioneer 10“ pralėkė po 11 valandų, Marsą – po 12 savaičių. Ji pirmoji kirto asteroidų žiedą, pasiekė Jupiterį ir, jo traukos pagreitinta iki 36,6 km/s, pirmoji paliko Saulės planetų šeimą. Stotis buvo ne tik greita, bet ir nepaprastai ištverminga: vietoj planuoto 21 mėnesio veikė daugiau nei 30 metų. 1997 m. kovo 31 d. užbaigus mokslinę misiją, „Pioneer 10“ naudotas kaip švyturys tolimojo kosminio ryšio technologijoms tobulinti. Į ją laikas nuo laiko žvilgčiojo ir Phoenix komanda, 305 m skersmens Arecibo radioteleskopu ieškanti nežemiškų civilizacijų signalų.

Pasak šios komandos vadovų, gaila, kad ištikimai tarnavęs „Pioneer 10“ pavargo ir nebeatsiliepia. Tačiau užbaigęs vieną – mokslinio korespondento misiją, jis visiems laikams išliks Žemės pasiuntiniu į kitas žvaigždes. Ant stoties korpuso pritvirtinta plokštelė sutiktoms kitų pasaulių būtybėms bylos, kokie mes ir kur gyvename.

Metais vėliau paleistas „Pioneer 11“ nebeatsiliepia nuo 1995 m.

Z. Sviderskienė
Parengta pagal NASA informaciją

Views All Time
Views All Time
3514
Views Today
Views Today
1
0 0