Pajūris
Miestelis prie Jūros upės, apie 12 km nuo Šilalės. Kaip valdovų dvaras Pajūris minimas jau XVI a. 1790 m. čia pastatyta bažnyčia.
Miestelis prie Jūros upės, apie 12 km nuo Šilalės. Kaip valdovų dvaras Pajūris minimas jau XVI a. 1790 m. čia pastatyta bažnyčia.
2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.
Dolce ir Gabbana yra be abejonės patys galingiausi ir įtakingiausi dizaineriai šiame mūsų laikotarpyje. Jų klientų sąrašą apima keletas geriausiai besirengiančių žmonių pasaulyje, tokių kaip Bechamai, Madonna ir Sophia Loren. Dolce studijavo mados dizainą Sicilijoje ir įgyjo patirties savo tėvų versle. Stefano Gabbana studijavo grafinį dizainą ir įgyjo nemažai darbo patirties madoje, dirbo asistentu atelje Milane, kur pora pirmą kartą susitiko 1980 metais. 1982 metais jie įkūrė pirmą savo mados konsultavimo atelje, ir 1985 metais jie pristatė savo pirmą kolekciją moterims Milane, užsitarnaudami šalies pripažinimą. Kolekcija buvo daugiausia namų gamybos, ir susidėjo iš sudėtingų konstrukcijų sistemų. Asmenybės, kurios įkvėpė šią kolekciją buvo italų aktorė Sophia Loren ir Anna Magnani. Vėliau dizaineriai įtraukė korsetines sukneles, gangsterių kostiumus su šviesiais ruoželiais ir seksualius juodus kostiumas. Vis dėlto tai buvo 1980 metų pabaigos apsilankymas Sicilijoje, kuris prisidėjo prie gundančių moters formų išaukštinimo. Dizainerių duetas toliau bandė sėkmę Japonijoje ir pasirašė sutartį su Kashiyama grupe. 1989 metais jie atidarė savo pirmą nedidelę madingų drabužių ir reikmenų parduotuvę Japonijoje ir po dviejų metų pristatė pirmą vyrų kolekciją. Iš esmės Dolce ir Gabbana yra žinomi dėl jų mėginimo padaryti taip, kad moteris atrodytų “fantastiškai seksualiai”.
Vestuvės rytuose šiandien švenčiamos kaip ir seniau. Ritualą sudaro trys dalys: jaunosios „išėjimas” iš gimtų namų, pervažiavimas į vyro namus, atvykimas. Jaunoji turi būti saugoma nuo blogos akies ar blogų dvasių. Vykstant į vyro namus, jaunosios veidą uždengdavo, o vežiman dėdavo peilį ir t. t. Rytuose vyravęs dekoras veikė visos Suomijos architektūrą ir meną, ypač XIX a. pabaigoje vadinamojo „tautinio romantizmo” laikotarpiu. Tautinis kostiumas labai anksti neteko prasmės ir atsigavo tik tautinio atgimimo metu. Šiandien tai tik simbolinė švenčių detalė. Tiesa, skirtumai jaučiami ir nacionalinėje rytų ir vakarų Suomijos virtuvėje. Pavyzdžiui, rytuose buvo reguliariai kepamas didelis minkštos duonos kepalas, ta pati duona vakaruose buvo kepama du kartus metuose, bet kieta ir apvalios formos. Tai labiau priminė džiūvėsį, mat ir laikoma duona buvo neįprastai — palubėje.
Laikraščio “Frankfurter Allgemeine Zeitung” žurnalistai aptiko iki šiol nežinomą Vladimiro Nabokovo romano “Lolita” analogą. To paties pavadinimo rankraštis datuojamas 1916 metais. Jo autorius – berlynietis Heinzas von Lichbergas (Haincas fon Lichbergas). Pasak susipažinusių su kūriniu ekspertų, knyga savo siužetu ir pagrindine idėja yra panaši į V. Nabokovo romaną. Kaip nustatė istorikai, V. Nabokovas ir H. von Lichbergas apie 15 metų gyveno Berlyne. Bet neaišku, ar jie buvo pažįstami, ar ne. H. von Lichbergas mirė Berlyne 1951 metais, o po penkerių metų V. Nabokovas išleido Jungtinėse Amerikos Valstijose “Lolitą”, kuri ilgą laiką buvo uždrausta Sovietų Sąjungoje.
Prieš septinis tūkstančius metų egiptiečiai jau mokėjo šokti, ir tai galima pamatyti jų freskose bei ant šventyklų sienų. „Iki šiol mes nežinome, kaip šoko senovės egiptiečiai, bet mes galime numatyti kaip jie pradėdavo šokio frazę ir kaip ją užbaigdavo. Mes kuriame judesius bei judesių junginius semdamiesi įkvėpimo iš to, ką pamatėme senovės freskose, naudodami šių laikų egiptiečių choreografų vaizduotę.“ (iš Nabil Mabrouk „Dance in Egypt“ – žinomo choreografo ir rytietiško šokio istorijos dėstytojo – knygos).
Homeopatiniame diagnostikos ir gydymo centre “EMEDA” nemažai dirbama su vaikais. Per metus čia kreipiasi apie 200 vaikų. Be abejo, daugiausia dėl susirgimų, kurie paprastai vyrauja ir pediatrų darbe. Apie 23% vaikų atvedami dėl įvairių kvėpavimo takų ligų (nuo “adenoidų” iki bronchinės astmos), apie 18% – dėl įvairiausių neurologinių prolemų (vegetodistonijos, tikų, mikčiojimų, epilepsijos, nemigos, gimdymo traumų ir kt.). Trečią vietą (apie 16%) užima pilvo “problemos” – įvairūs pilvo skausmai, disbakteriozė, viduriavimai, obsipacijos, lėtiniai šlapimo takų susirgimai ir kt. Dažnai tėvai kreipiasi dėl alerginių susirgimų (apie 14%) bei kitų sunkių lėtinių, oficialiosios medicinos sunkiai pagydomų ligų. Įdomu, jog dažnai kreipiamasi dėl susirgimų, į kuriuos oficialioji medicina nenori kreipti dėmesio, dėl kurių pasakoma: “išaugs”, “praeis”, bet kurie vargina vaiką. Be abejo, homeopatai per vieną dieną jūsų kelerius metus sergančio vaiko nepagydys. Gydymas homeopatiniais vaistais remiasi glaudžiu tėvų, vaiko ir mediko bendradarbiavimu. Homeopatui labai svarbi smulki informacija apie vaiką nuo pat gimimo (netgi pats motinos nėštumas). Svarbu viskas – ir mityba, ir santykiai šeimoje, mokykloje, ir emocijos, miegas, vaiko reakcijos į įvairius faktorius.
Sėdime kiek įmanoma patogiau. Rankas laikome pilvo apačioje, dešinė ilsisi kairėje, nykščiai lengvai liečiasi. Nugara tiesi, bet nesame susikaustę, smakras įtrauktas. Pirmiausia nuraminame protą. Jaučiame beformę oro srovę, kuri įeina ir išeina per mūsų nosies galą, mintims ir garsams leidžiame laisvai tekėti, nesekame paskui juos, ir neatstumiame jų. Norime medituoti, kad galėtumėm patirti proto prigimtį ir sukurti atstumą tarp savęs ir savo kliudančių emocijų. Tik tada, kai mums tai pavyks, galėsime iš tiesų padėti kitiems.