Ar norite tobulėti?
Neurolingvistinis programavimas (NLP) yra viena iš sistemų, padedančių suvokti kitą, susivokti pačiam ir efektyviau susieti savo ir kitų žmonių tikslus.

1. Pagrindiniai NLP postulatai
NLP metodus Lietuvoje 1992 metais pradėjo dėstyti NLP mokytojas iš JAV Frank Pucelik. Jis pateikė devynis pagrindinius šios sistemos teiginius.

1. ŽEMĖLAPIS NĖRA TERITORIJA. Kiekvienas žmogus turi savitą pasaulio patyrimą ir savus įsitikinimus, kuriuos galima pavadinti tikrovės žemėlapiu.
2. PAGARBA. Jūs su savo pašnekovu jau turi savyje pakankamai atsargų, reikalingų teigiamiems pokyčiams, nieko naujo kurti nereikia
3. SKIRTUMAI – TAI GROŽIS. Kai žmonių skirtumus vertini ne kritiškai ir smerkiamai, o su susidomėjimu ir simpatija, žymiai lengviau pačiam būti lanksčiam ir pasiekti teigiamų rezultatų.
4. 50/50 TAISYKLĖ. Maždaug pusė bendravimo naudos gauname per nežodinį bendravimą. Todėl svarbu pasitikėti tuo, ką pasąmoningai perteiki kitam.
5. MANIPULIACIJA YRA BENDRAVIMAS. Nebendrauti negalima. Kiekvienas žmogaus žodinis ar nežodinis signalas sukelia kitų žmonių atsaką. Kaip pasakė viena klientė, „tau atėjus į parduotuvę tai jau nebe ta pati parduotuvė”.
6. PASIPRIEŠINIMAS YRA JĖGA. Jeigu susiduri su tuo, kad žmogus „nenori tavęs suprasti”, vadinasi, nepanaudoji pašnekovo tikrovės žemėlapio arba neatsižvelgi į jį. Pašnekovo pasipriešinimą galima puikiai panaudoti kaip jėgos šaltinį.
7. PASITIKĖK PASĄMONE. Žmonių pasąmonė – neišsenkantis kūrybinių sprendimų šaltinis.
8. PATS SVARBIAUSIAS ŠALTINIS – TU PATS. Pradėk tobulinti bendravimą nuo savęs. Kai tau sekasi, ir pasitiki savimi, tu savaime tampi aplinkiniams pozityvaus mąstymo ir pokyčių pavyzdžiu, kuriuo jie gali sekti.
9. TEISĖ MOKYTIS. Leiskite sau ir kitiems klysti mokantis. Suvoktos klaidos yra ženklas, kad keitiesi, o pokyčiai spartina rezultatus.

2. NLP APIBŪDINIMAS
NLP apibūdinamas taip:
Tai būdų, kuriais kuriame vidinį pasaulį – išorinio pasaulio modelį, tyrinėjimas.
Tai – meistriškumo teorija.
Tai naujas kelias mokytis, rinktis ir keistis.
Įdomiausios NLP knygos: „Magijos struktūra”, „Magija be paslapčių”, „Iš varlių į princus”.

3. ISTORIJA
NLP šaknys – kalbos filosofų Alfredo Korzybskio ir Noamo Chomskio, antropologo Gregoro Batesono ir psichoanalitiko Polio Watzlawickio darbai. 8-ojo dešimtmečio pradžioje matematikas Richardas Bandleras ir lingvistas Johnas Grinderis ėmė plėtoti neurolingvistinio programavimo pagrindus. Juos domino psichoterapija – toks žmonių bendravimas, dėl kurio pakinta žmonių savijauta ir supratimas. Todėl jie pasitelkė žymiausius Amerikos psichoterapeutus – hipnozės specialistą Miltoną Ericksoną, šeimos psichoterapeutę Virginiją Satir ir geštalto terapijos kūrėją Fritzą Perlsą. Nuo tada NLP prasiskverbė ir į mediciną, ir į psichologiją, ir į vadybą.
Kodėl ši sistema vadinama neurolingvistiniu programavimu ?
„Neuro” į pavadinimą įtrauktas dėl to, kad NLP remiasi žmogaus nervinių ląstelių tyrimais – tuo, kaip jos perteikia ir perdirba informaciją.
„Lingvistinis” – nes nagrinėjama, kaip vartojama kalba pasauliui atspindėti.
„Programavimas” – nes nagrinėjami mūsų įprastiniai, automatiniai mąstymo, kalbėjimo ir elgesio būdai. Deja, mes dažnai elgiamės ir bendraujame kaip užprogramuoti kompiuteriai. Ir patys to nepastebime.

4. ŽODINIS IR NEŽODINIS BENDRAVIMAS
Verta prisiminti, kad bendraudami didesnę informacijos dalį perteikiame ne žodžiais, o kūno kalba(55%) ir savo balso savybėmis (38%). Žodžiais perteikiame tik 7%. Žinoma, mus supa milijonai vaizdų, garsų ir pojūčių. Viso to srauto neįmanoma suvokti, perdirbti ir įsiminti. O mūsų pašnekovas dar kreipia dėmesį ne į tai, kas sakoma, o į tai, kaip tai sakoma. Suprantama, kad tai, kaip mes suvokiami, lemia pašnekovo kultūra, įsitikinimai, įprastiniai pasaulio suvokimo būdai. Todėl pašnekovo psichika atspindi mus ne kaip kino kamera ir ne kaip magnetofonas. Jo psichikoje susiformuoja netiksli mūsų ir mūsų žodžių kopija. Čia veikia vadinamieji „filtrai”, kurie iš mūsų gaunamą informaciją iš dalies ištrina, iš dalies apibendrina, iš dalies iškreipia. Atsakydami mums žmonės taip pat naudoja „filtrus”. Būtent tokius filtrus turėjo omenyje Froidas, rašydamas apie „išstumtas” iš sąmonės seksualines fantazijas.

Views All Time
Views All Time
3090
Views Today
Views Today
1
0 0