Lietuvoje randame beveik visų blogybių, kokių yra Rytų ir Vakarų pasaulyje. Nagrinėsime tik vieną, kuri veda prie daugelio kitų, t.y. tabako vartojimą rūkant, kramtant ir kitais būdais. Tabako gaminių išbandymas ir įprotis rūkyti dažnai yra pirmoji vaiko ar paauglio yda mėgdžiojant tėvą, motiną, vyresnį brolį ar kaimyną paauglį. Pirmieji bandymai paprastai veda prie kitų, dažnesnių, o šie – prie įpročio ir priklausomybės.

Jei rūkote – Jūsų anūkas taip pat rūkys

Mokslininkai sako, kad jei rūko tėvas, labai tikėtina, jog rūkys ir sūnus, jei rūko motina, dūmą trauks ir sūnus, ir duktė. Jei rūko seneliai, gali būti, kad rūkys ir anūkai… Visais atvejais atsiras išimčių, bet jų nebus daug, nebent visuomenės orientacija reikšmingai pasikeistų. Įkvėpti mesti rūkyti gali stipri antireklama – jos jėgą rodo Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos traukimasis iš tabako dūmų pasaulio. Pavyzdžiui, siekiama visą Italiją paversti nerūkymo zona. Vienas po kito Amerikos miestai ima drausti rūkyti kavinėse ir restoranuose. Mokslinių tyrimų duomenys nedviprasmiškai įrodė, kad rūkymas žaloja žmogaus organizmą ir silpnina intelektines funkcijas, taip pat sukuria sąlygas kitoms ydoms plėtotis – piktnaudžiavimui alkoholiu ir narkotikais, įvairiems nusikaltimams, seksualiniam ištvirkavimui…

Tuščia kišenė

Ką gali daryti 15 ar 17 metų jaunuolis, kai po daugelio bandymų jis trokšta rūkyti, gerti, švęsti draugų gimtadienius, o kišenėje cento neturi ir yra daug kam prasiskolinęs? Jį gali užvaldyti depresinės ar net suicidinės mintys, mintys vogti, plėšti… Paauglystėje rūkoma norint atrodyti labiau suaugusiam, subrendusiam, savarankiškam, ieškant naujų draugysčių ir malonumų, siekiant atsipalaiduoti nuo emocinės įtampos… Rūkoma, nes draugai ir kiti reikšmingi asmenys taip daro. Bet ar supranta, ką daro?

Šešiasdešimt chemikalų, sukeliančių vėžį

Protaujantį asmenį gali sukrėsti vien žvilgsnis į tabaką, kaip augalą. Augdamas tabakas pagamina daugiau kaip 4 000 chemikalų, rūkant susidaro dar apie 500 dujų ir cheminių dalelių. Gaminant cigaretes pridedama chemikalų dvokui mažinti ir degimo procesui reguliuoti. Nikotino metabolitai organizme šaukiasi papildymų ir palaiko priklausomumą nuo tabako. Išsamiais cheminiais tyrimais (su pelėmis ir kitais gyviais) jau atrasta beveik 60 tabake esančių kancerogeninių chemikalų, stimuliuojančių pakitimus, sukeliančius vėžį. Tai acetonas, arsenas, benzinas, kadmis, fenolis, hidrogeninis cianidas, kietieji metalai, radiaciniai elementai ir kiti. Kiekviena surūkyta cigaretė pažeidžia organizmą – greitina širdies plakimą, didina kraujospūdį, mažina deguonies ir kraujo apykaitą plaučiuose, žemina rankų ir kojų pirštų temperatūrą, didina žalingų chemikalų telkinius organizme.

Dar blogiau rūkyti nėščiosioms

Rūkymas ypatingai pavojingas nėščiosioms, nes kiekviena cigaretė suerzina ir padidina vaisiaus širdies plakimą, sumažina deguonies kiekį. Vaisius lėčiau auga, didėja komplikacijų galimybė – gimsta mažesnio svorio kūdikis su mažesnėmis smegenimis… Tai būsimieji probleminiai vaikai, kurie blogai mokysis ir sunkiau valdysis negu kiti vaikai… Rūkanti motina nujaus, kodėl taip yra, ir jai bus sunku nuraminti sąžinę. Kas galėtų ramiai traukti dūmą, visa tai žinodamas? Bet ar dauguma paauglių tai žino?

Pasaulyje rūkančiųjų mažėja, Lietuvoje – dar ne

Nors, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, rūkančiųjų skaičius pasaulyje siekia vieną milijardą, jis sparčiai mažėja. 2000 m. JAV cigaretes rūkė 24 milijonai vyrų, 23 milijonai moterų ir keturi milijonai paauglių. Suaugę rūkantieji sudaro apie 25%, o 1965 m. jie sudarė 42% – vienu žodžiu milijonai amerikiečių metė rūkymą, pažinę jo milžinišką žalą sveikatai ir gerovei. Apie 80% rūkančiųjų tvirtina norį mesti rūkyti, bet tik apie 1,400,000 pavyks nusimesti šią naštą. Apie 7 milijonai kanadiečių yra metę rūkyti, apie 26% dar rūko. Statistikos duomenimis, Lietuvoje cigaretes rūko apie 52% vyrų ir 17% moterų bei 25% moksleivių, maždaug dvigubai daugiau negu Amerikoje ir Vakarų Europoje. Negalima sakyti, kad tai sovietinis palikimas, nes pastarąjį dešimtmetį rūkančiųjų skaičius Lietuvoje smarkiai padidėjo. Daroma neapsakomai didelė žala visai tautai.

Užgožiami talentai

Į dūmų liūną įtraukiami vis jaunesni asmenys. Prisimintina, kad juo jaunesnis yra rūkalius, tuo didesnė žala: daugėja ligų, užgožiami talentai, mažėja saviraiškos galimybių moksle, sporte, įvairiose kūrybos srityse. Sensta oda, pagelsta dantys, pradedama vis dažniau kosėti, spjaudytis… Ir visa tai dėl menko malonumo (nikotinas stimuliuoja dopamino bei noradrenalino receptorius).
Negi kas nors norėtų susitrumpinti gyvenimą kokiais 8 metais? Nuvykite į ligonines ir pamatysite, kaip kenčia rūkantieji, o ilgiau gyventi trokšta visi. Jiems trūksta deguonies, ir dusulys gali kankinti iki negailestingos mirties.
Geriausia nežaisti su dūmais, o pradėjus kuo greičiau mesti, nes šiame žaidime kaskart pralošiama vis daugiau.

Kaip mesti rūkyti?

Jeigu jums reikia pagalbos, štai keletas veiksmingų priemonių: medikamentai, individualios ir grupinės konsultacijos, elgesio keitimo metodai, psichoterapija. Aptarkime kiekvieną iš jų.
Kramtomoji guma su nikotinu dažnai skiriama tiems, kurie rūkė ilgą laiką. Ją truputį pačiulpus, reikia laikyti tarp dantenų ir žando, o tai, beje, nėra labai lengva. Taip reikia kartoti kelis kartus per dieną. Daug praktiškiau gauti receptą pleistrui – jis pats laikosi, ir nikotinas pamažu geriasi per odą. Dar patogesnis skysčio purškimas į nosį – sumažina norą rūkyti per 3-4 minutes, bet noras vėl atsiranda, todėl purkšti reikia gan dažnai. Tai erzina nosį ir akis. Šiuose medikamentuose yra nikotino, o juk nuo jo būtina išsilaisvinti. Prieš keletą metų buvo surastas bupropiono hidrochloridas (Zyban) – pirmasis vaistas be nikotino, kuris mažina norą rūkyti, imituodamas nikotino efektą. Šios pagalbos turėtų pakakti ir metų metais rūkiusiems, jei tik jie visiškai nuspręs mesti cigaretes šalin. Mesti rūkyti daugeliui asmenų užtenka asmeninio noro, kitiems į pagalbą turi ateiti specialistai. Individualūs seansai su geru psichoterapeutu yra labai veiksmingi. Grupinė psichoterapija taip pat daugeliui padeda, nes čia prisideda kitų asmenų parama, ypač jei jos negaunama iš šeimos ir draugų.
Mesti rūkyti lengva ką tik pradėjusiems rūkyti vaikams ir paaugliams. Daug sunkiau mesti kelis metus prarūkius, pvz., studentams. Juo ilgiau rūkoma, tuo sunkiau mesti. Todėl yra labai protinga apsispręsti ir mesti nustatant datą – jei galima, tuo metu, kai bus mažiau išorinių reikalavimų ar stresinių situacijų – gal prasidedant atostogoms ar joms baigiantis, kai atsiskiriama nuo rūkančiųjų bendraamžių, gal paskaičius specialios literatūros apie rūkymo priežastis ir pasekmes.

Planuokite sistemiškai

Remiantis biheivioristine teorija, mesti rūkyti planuojama sistemiškai. Visų pirma suskaičiuojama, kiek cigarečių surūkoma per dieną ar savaitę, kad būtų suvoktas esamos problemos dydis. Tuomet sprendžiama, kaip mesti, pvz., mažinti kas savaitę perpus, kol nutariama visiškai mesti ir identifikuoti save kaip nerūkantį asmenį. Kai kam labai padeda pasirašoma sutartis su savimi „Nustoju rūkyti”. Nuo (data) nustosiu rūkyti, nes tai kenkia mano sveikatai ir šeimai… Parašai: Paties asmens, liudijančio asmens, gydytojo… Gerai, jei sutartį patvirtina parašais žmona (ar vyras), geras draugas ar draugė.
Metant rūkyti nemažai reikšmės turi rūkymo vietų, kavučių, pobūvių, rūkančių draugų… viso to, kas susiję su dūmais, vengimas. Pagal amžiaus, sveikatos ir svorio būklę patartina eiti pasivaikščioti, bėgti ristele, sportuoti, kiek įmanoma keisti dienotvarkę, kad būtų lengviau laikyti save nerūkančiu.

Nustojome rūkyti

Nustojus rūkyti jaučiamas deguonies padidėjimas, krenta kraujospūdis. Po dviejų dienų sustiprėja skonio ir kvapo jutimas, valgiai tampa skanesni. Kosėti gali reikėti net daugiau, bet atsikosima. Tai ženklas, kad plaučiai valosi, palaipsniui atsigaunama, fiziniai darbai palengvėja…
Yra ir kita pojūčių pusė: metus rūkyti labiau juntamas nerimas ir nervingumas, galbūt ir galvos skausmai, nemiga, vidurių kietėjimas (valgykit vaisius, daržoves, gerkite daug vandens). Jaučiamas susikaupimo stygius, įkyrus noras laikyti ką nors rankoje ir burnoje …. Tokie pojūčiai nėra malonūs, bet jie laikini. Juk prasidėjo organizmo valymas, dezinfekcija, gydymas. Labai padeda gilus kvėpavimas ir atsipalaidavimo pratimai. Jei kartą stipraus impulso ar draugų prispaustas užtrauksite cigaretę, tebūnie tai tik nuklydimas, todėl nebandykite antros ar trečios… Tai signalas jums sugrįžti atgal į nerūkančiojo vaidmenį. Daugelis asmenų metė rūkymą iš antro, trečio ar ketvirto karto.
Numetus rūkymo naštą atgaunama energija; burna, pirštai, rūbai nustoja dvokę; sumažėja alergija, išnyksta kosulys; rečiau sergama gripu bei peršalimo ligomis, sumažėja vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų pavojus, sustiprėja fizinė ir psichinė sveikata, padidėja bendravimo džiaugsmo galimybės.

Prof. J. Pikūnas

Views All Time
Views All Time
8180
Views Today
Views Today
1
0 0