2002 m. gegužės 15 d. trečiadienis

Lietuvos geologijos tarnyba pateikė ataskaitą už 2001 metais atliktus darbus. Nepaisant reikšmingų datų – Tarnybos įkūrimo 60-ečio ir veiklos nepriklausomoje Lietuvoje 10-mečio, tai kartu buvo ir eiliniai, jau kelintos geologų kartos darbo metai.

Lietuvos geologijos tarnyba parengė septynis žemės gelmių naudojimą reguliuojančius teisės aktus ir norminius dokumentus. LRS priėmė naują Žemės gelmių įstatymo redakciją, taigi galima sakyti, kad žemės gelmių tyrimo ir naudojimo teisinė bazė perėjo į naują europinį lygmenį. 2001 metais išduota 30 leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Metų pabaigoje galiojančius leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes turėjo 192 įmonės, užsiimti žemės gelmių (geologiniu) tyrimu – 15.

Metų pabaigoje Žemės gelmių registre buvo įregistruotas 31 831 objektas.

Toliau buvo vykdoma valstybinių geologinių tyrimų programa “Geologija – visuomenei” – visomis šioje programoje numatytomis kryptimis. Iš 70 valstybinių geologinių tyrimų projektų, 20 projektų baigti ir jų rezultatai pateikti praktiniam naudojimui.

Pavyzdžiui, apbendrinus geocheminio kartografavimo rezultatus, nustatyta, kad Biržų plotas geocheminiu požiūriu yra palyginti švarus, ir tai sudaro puikias prielaidas čia plėtoti ekologiškai švarios žemės ūkio produkcijos gamybą. Parengtas inžinerinių geologinių tyrimų Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone taisyklų projektas. Taisyklės nustato skirtingo karstinio pastovumo plotų inžinerinių geologinių tyrimų tvarką ir metodus, teikia metodines statybos sklypų stabilumo vertinimo rekomendacijas bei inžinerines geologines statinių projektavimo rekomendacijas.

Sudarytas Šilutės ploto skaitmeninių ekogeologinių žemėlapių komplektas – pasitarnaus teritorijų planavimo ir aplinkosaugos projektų pagrįstumui, įvairių ūkinės veiklos aspektų nagrinėjimui bei planavimui.

Valstybinė geologinės aplinkos taršos židinių informacinė sistema 2001 metais papildyta Pakruojo, Biržų ir Zarasų rajonų taršos židiniais. Šie duomenys padės vertinti geologinės aplinkos technogeninę apkrovą, pagrįsti teritorijų planavimo, aplinkos kokybės gerinimo priemones.

Atlikus naudingųjų iškasenų kartografavimą Biržų, Pakruojo, Pasvalio rajonų dalyse (Tetervinų plote), nustatyta, kad palyginti su kitais šalies regionais, yra gana mažas naudingųjų iškasenų išteklių kiekis, todėl ateityje būtina skatinti efektyvesnį esamų išteklių naudojimą ir ieškoti naujų naudingųjų iškasenų naudojimo galimybių bei taikyti šiuolaikines žaliavų perdirbimo technologijas. Sukaupti ir apibendrinti duomenys apie Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskričių naudingųjų iškasenų išteklius ir jų naudojimo galimybes leis optimaliai tenkinti apskričių ir rajonų vidaus poreikius, plėtoti statybinių medžiagų pramonę, gauti operatyvią informaciją apie naudingąsias iškasenas, planuojant kai kurių regionų ekonomikos raidą, investicijas ir kraštotvarką. Revizavus gėlavandenės klinties telkinius Alytaus, Vilniaus ir Utenos apskrityse nustatyti realūs jų ištekliai, bei jų panaudojimo rūgščioms dirvoms kalkinti galimybės.

Susisteminti geoterminių tyrimų duomenys gali būti efektyviai panaudojami sprendžiant geoterminės energijos gavybos, tektoninių ir neotektoninių tyrimų, naftos generacijos ir kitus klausimus.

Atlikti geocheminio, naudingųjų iškasenų, ekogeologinio, hidrogeologinio kartografavimo darbai, ekologiniai, inžinerinių geologinių tyrimų, naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens ir kiti nauji geologinių tyrimų rezultatai teikiantys informaciją apie subalansuotą naudingųjų iškasenų naudojimą, aplinkos kokybę – dirvožemio, požeminio vandens užterštumą, pasitarnaus statybos, teritorijų planavimo, aplinkos apsaugos reikmėms.

Tarnybos specialistai dirbo 12-oje tarptautinių projektų. Tokiu būdu gauta dvejopa nauda – perimtas patyrimas, pažangiausios metodologijos ir kartu propaguojama Lietuvoje sukaupta patirtis, žinios ir tuo didinamas šalies prestižas, stiprinama tarptautinė partnerystė, bendradarbiavimas, politinė ir ekonominė parama.

Propaguojant ir diegiant geologinių darbų rezultatus 2001 metais išleista 10 leidinių (http://www.lgt.lt), keturi iš jų bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis.

2001 m. Lietuvos biudžetas už išgautas naudingąsias iškasenas gavo apie 90 mln. litų., kai geologiniams tyrimams išleista apie 7 mln. litų.

Mažėjantis finansavimas neleido sparčiau baigti kai kurių projektų, įgyvendinti visų užmojų ir sumanymų sprendžiant svarbias karstinio regiono problemas, nors tyrimų programa paruošta, požeminio vandens kokybės ir apsaugos problemas susijusias su nitratais, pesticidais ir tt. Geologai, valdydami plačios apimties informaciją apie žemės gelmes, gali pasitarnauti ir kitų sričių problemoms spręsti: uosto gilinimo problematika, IAE radioaktyvių atliekų laidojimas, geoterminės energijos panaudojimas, visuomenės švietimas.

MTI poskyris
2002 05 06

Views All Time
Views All Time
2398
Views Today
Views Today
1
0 0