1918m. Vasario 16d. aktas skelbė: 1. Kreipimasis į visų šalių, pirmiausia Rusijos ir Vokietijos, vyriausybes pagarsinant, kad yra tokia Liet. taryba ir ko ji nori. 2. Aktas remiasi tautų apsisprendimo teise ir Vilniaus konferencija (1918 rugpjūtis, nusprendė, kad reikia sukurti Liet. tarybą). 3. Skelbdama, kad atstatoma nepriklausoma Liet. valstybė su sostine Vilniumi ir demokratiniais pagrindais 4.Atsiribojama nuo visų ryšių su kitom šalim. Naujus ryšius ir santykius nustatys steigiamasis seimas. 5. Prašo visų valstybių pripažinti Liet. nepriklausomybę. Kovo 11 aktą priėmė aukščiausioji taryba: 1. Paneigia 1940 m. pertvarkymus atliktus kitos valstybės ir jėga. 2. Skelbiamas sienos neliečiamumas ir teritorijos nedalomumas, kaip svarbiausi užsienio politikos dalykai. 3. Skelbia nepriklausomybės įgyvendinimo pradžią, kuri tęsiasi iki šiol. Abu aktai panašūs tuo, kad visur remiasi tautų apsisprendimo teise. Abu skelbia demokratinę Lietuvą. Tačiau jų atsiradimo sąlygos labai skirtingos. Vasario 16 aktas ne tik skelbė nepriklausomą Lietuvą bet ir naikino 1917 gruodžio 11 aktą (skelbė nepriklausomybę, bet užtikrino priklausomybę Vokietijai). Vasario 16 aktui atsirasti reikėjo ilgo laviravimo tarp Rusijos ir Vokietijos, tarptautinė situacija labai sudėtinga, labai sunki finansinė būklė iškart reikia vesti nepriklausomybės kovas. Kovo 11 aktui atsirasti sąlygos žymiai palankesnės: TSRS vyksta “perestroika”, vienijasi Vokietijos, griūva socializmo stovykla. Tarptautinė aplinka ir visas pasaulis palankesnis Lietuvai 1990, nes Liet. yra pirmutinė socializmo stovykloje griaunanti jėga. Palaikyti Liet. – kovoti prieš socializmą. 1918 Liet. kūrėsi kaip buržuazinė, demokratinė valstybė ir tokių valstybių buvo daug. (Lenkija, Čekoslovakija, Estija, Latvija). Palaikyti jų tradicijas – griauti imperinį mąstymą, konservatizmą.

Views All Time
Views All Time
2757
Views Today
Views Today
1
0 0