Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Lietuva pradėjo orientuotis į Vakarus. Žengiant sparčiu žingsniu į rinką, Lietuvoje pradėjo kurtis vakarietiško tipo įmonės bei organizacijos. 1993 m. įsikūrė Lietuvos Nacionalinę Vertybinių Popierių Birža (toliau NVPB). Pradėjus iš lėto veikti dabar ji pamažu įsisiūbavo ir pradeda priminti vakarietiškas vertybinių popierių biržas.

NVPB leidžia privatiems asmenims ar organizacijoms investuoti laisvas savo pinigines lėšas, ir jeigu pasiseka dar uždirbti šiek tiek pinigų. Iš kitos pusės, organizacijoms, parduodančioms savo vertybinius popierius (toliau VP), yra galimybė sukaupti papildomų lėšų savo veiklos plėtimui ar kitokiems reikalams.

Šiame darbe pabandysime trumpai nužvelgti NVPB, jos struktūrą, valdymą, prekybos, listingo, akcijų kainos skaičiavimo tvarką, NVPB vystimasi bei vertybinių popierių rinkos raidą.

Pirmoji birža Lietuvoje veikė Klaipėdoje nuo 1775 m. iki 1945 m. Joje buvo prekiaujama eksportui skirtomis prekėmis: mediena, linais, grūdais. 1923-1940 m. Kaune veikusi birža prekiavo užsienio valiuta bei Vyriausybės VP. Vilniuje VP birža veikė 1926-1936 m. Pokario metais Lietuvos VP rinka nebuvo plėtojama.

Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., pradėjus vykdyti ekonomikos reformą, paremtą masine privatizacija, labai svarbu buvo paruošti bazę efektyviai struktūrai, kuri suteiktų akcininkams galimybes sudaryti sandorius savo akcijomis. Taigi VP rinkos atkūrimą Lietuvoje lėmė ekonominės reformos, ypač masinė privatizacija. 1991 m. vasario mėn. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Pirminio privatizavimo įstatymą, ir antroje 1991 m. pusėje prasidėjo masinė privatizacija. Šio proceso metu buvo išleistas didelis kiekis VP – daugiausia paprastųjų vardinių akcijų, kurių savininkais tapo apie 1,5 mln. Lietuvos gyventojų.

Dėl itin didelės infliacijos buvo labai svarbu sukurti centralizuotą VP rinką, kuri leistų nustatyti realią išleistų VP rinkos kainą ir apsaugotų smulkius investuotojus. Atsižvelgdama į egzistuojančią VP rinką, kurioje nebuvo popierinių VP ir sertifikatų, o vieninteliam akcininko nuosavybės teisių patvirtinimui buvo naudojami laikinieji akcininko pažymėjimai, Lietuvos Vyriausybė nusprendė įdiegti nematerialios VP rinkos modelį.

1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Vyriausybės sprendimu Nr. 646 buvo įsteigta NVPB. Steigiamasis akcininkų susirinkimas įvyko 1993 m. balandžio 20 d., kurio metu buvo išrinkta 15 asmenų Biržos Taryba. Birža įregistruota VP komisijoje (toliau VPK) 1993 m. gegužės 11 d. Pirmoji Biržos prekybos sesija įvyko 1993 metų rugsėjo 14 d. Jos metu prekybos sąraše buvo 19 emitentų 22 VP, įregistruota 19 finansų maklerio įmonių, parduotos 368 akcijos, o prekybos apyvarta sudarė 1630,5 Lt.

NVPB modelis, kuris buvo įdiegtas bendradarbiaujant su SBF-Bourse de Paris ir SICOVAM (Prancūzijos depozitoriumu), atitinka tarptautinius standartus ir G30 rekomendacijas.

Nuo 1995 m. NVPB yra Europos VP biržų federacijos (FESE) Europos biržų forumo narė. 1998 m. rugpjūčio mėnesį NVPB tapo Tarptautinės biržų federacijos nare korespondente. 1998 m. NVPB iš ne pelno organizacijos tapo akcine bendrove, rugsėjo mėnesį paminėjo penkerių metų sukaktį, 1999 m. vasario 2 d. įvyko 1000 Biržos prekybos sesija.

Per visą savo gyvavimo laiką NVPB tobulėjo stengdamasi kuo geriau įvykdyti savo misiją. Pradžioje NVPB tikslas buvo sukurti centralizuotą VP rinką, kuri leistų nustatyti realią išleistų VP rinkos kainą ir apsaugotų smulkius investuotojus. Po masinės privatizacijos VP birža buvo būtinybė. Šiuo metu jau stengiamasi sudaryti palankiausias sąlygas Lietuvos įmonėms didinti kapitalą ir finansuoti savo plėtrą, o vietiniams ir užsienio investuotojams saugiai investuoti Lietuvos VP rinkoje. Biržos valdyba stengiasi prisidėti prie VP teisinės bazės tobulinimo. 1998 m. kovo 19 d. LR Seimas priėmė Lietuvos Respublikos VP viešosios apyvartos įstatymo pataisas. Teisinį reguliavimą stengiamasi suderinti su Europos Sąjungos standartais. NVPB užsiima rinkos dalyvių mokymu ir visuomenės švietimu, nes po 1991 metais priimto Pirminio privatizavimo įstatymo, ir antroje 1991 metų pusėje prasidėjusi masinė privatizacija daugumai žmonių paliko nemalonius atsiminimus, o ir visuomenės ekonominis išprusimas nėra labai didelis. Birža sieks būti aktyviu akcijų, obligacijų ir kitų finansinių instrumentų prekybos centru ir tuo būdu išlaikyti ir pritraukti į Biržą vertybinius popierius, išleistus Lietuvoje.

Naudota literatūra:

“LR vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas”, Vilnius 1996

“Biržos strateginis planas 1999-2001 m.”, Vilnius 1998

R.Busila “NVPB valdybos ataskaita (1998)”, Vilnius 1999

“Dėl AB “Nacionalinė vertybinių popierių birža” prekybos taisyklių”; VPK nutarimas, Vilnius 1998

“AB “Nacionalinė vertybinių popierių birža” prekybos taisyklės”

„Vertybinių popierių registravimo ir platinimo tvarka“; VPK taisyklės, Vilnius 1999

“Dėl oficialaus pasiūlymo pateikimo, registravimo ir įgyvendinimo taisyklių” VPK nutarimas, Vilnius 1998

Views All Time
Views All Time
4015
Views Today
Views Today
1
0 0