„Pirmaujančios“ valstybės – Pietų Korėja ir Didžioji Britanija

Gyvybės gynėjai ir Bažnyčia su dideliu susirūpinimu priėmė gegužės pabaigoje atėjusias žinias iš Pietų Korėjos ir Didžiosios Britanijos apie pirmųjų klonuotų žmogaus embrionų sukūrimą. Kaip pranešama, proveržį šioje srityje padarė Pietų Korėjos sostinės Seulo nacionalinio universiteto mokslininko dr. Vu Suk Hvango vadovaujama grupė, kuri panaudojo genetinę medžiagą, paimtą iš vienuolikos pacientų, sergančių diabetu bei kitomis sunkiomis ligomis ar turinčių stuburo smegenų pažeidimų. Įterpdami iš jų odos ląstelių gautą DNR į savanorių moterų dovanotas ovules (kiaušinėlius), iš kurių prieš tai buvo pašalinti branduoliai, dirbtinai buvo sukurta 46 chromosomas turinti zigota, kuri įprastai susidaro per seksualinį reprodukcijos aktą.

Korėjiečiams mokslininkams sėkmingai pagaminus kelias blastocistas, tai yra pirminio vystymosi tarpsnio embrionus, iš jų buvo paimtos kamieninės ląstelės, atitinkančios pacientų turimas, ir šiame procese patys embrionai buvo sunaikinti. Tvirtinama, kad tai kol kas tik teorija, dėl kurios kuriama ir žudoma embrioninė gyvybė, kad embrionų kamieninės ląstelės, genetiškai atitinkančios pacientų audinį, bus pastarųjų imuninės sistemos neatmestos ir galės pakeisti ligos sunaikintas organų ląsteles.

Pastarosiomis dienomis apie daktaro V.Hvango komandos pasiekimus pasirodžius straipsniui internetiniame žurnalo „Science“ tinklalapyje, buvo paskelbta, jog taip pat ir Niukastlo (Didžioji Britanija) universiteto mokslininkai, vadovaujami prof. Elison Merdok ir dr. Miodrago Stojkovičiaus, sukūrė kelis žmogaus gemalinius darinius, iš kurių gautos ir išaugintos kamieninės ląstelės. Britų mokslininkai dirbo su 36 ovulėmis, kurias, kaip skelbiama, dovanai suteikė vienuolika moterų, kurios praėjo dirbtinio apvaisinimo (in vitro) kursą.

Ovulės, užpildytos odos ląstelių turiniu, buvo paveiktos elektros iškrova ir taip inicijuotas jų augimas. Tiesa, Niukastlo genetikai pripažino, kad jų bandymai gauti kamienines ląsteles kol kas buvo nesėkmingi ir kad klonuoti žmogaus embrionai išgyveno ne daugiau kaip penkias dienas, ką ir numato Jungtinėje Karalystėje galiojantis „terapinio klonavimo“ įstatymas.

Dr. V.Hvangas, kurį laicistinė Pietų Korėjos žiniasklaida pristato kaip „nacionalinį didvyrį“ ir kurio darbai prisideda prie neva didelės pažangos medicinoje, tikina, kad jis pats asmeniškai yra prieš žmogaus klonavimą. Taip jis ir kolegos sąmoningai ar nesąmoningai susiaurina klonuotos gyvybės sampratą iki siekio inplantuoti sukurtą embrioną į moters gimdą iki išnešioto gemalo gimimo. Juk iš esmės klonavimo procedūra, kai iš somatinės ląstelės branduolinė terpė perkeliama į mažąją ovulę, yra visiškai identiška embrioninės gyvybės pradėjimui, tik vietoje kūdikio gimimo nėštumo pabaigoje klonuotas embrionas, po kelių dienų iš jo ištraukus kamienines ląsteles, yra pasmerkiamas pražūčiai.

 Kalbama apie mokslinių grupių finansinį suinteresuotumą

Ne veltui Korėjos krikščionių bioetikos asociacija savo pareiškime nurodė, kad profesoriaus V.Hvango vadovaujamos komandos tyrimai yra tam tikri prievartiniai eksperimentai su gyvais žmonėmis, kurie „neturi galios save apsaugoti“. Korėjos katalikų vyskupų konferencijos Bioetikos komisijos ekspertas kunigas Polas Čeng Jung Li pabrėžė, kad V.Hvango „tyrimai sukuriant embriono kamienines ląsteles naudojant žmogaus embrionus yra tiesioginis išpuolis prieš gyvybę, nes, ištraukus kamienines ląsteles, nužudomas žmogaus embrionas“. Atsiliepdamas į V.Hvango tvirtinimą, kad jo tyrimai apsiriboja paieška būdų gydyti sunkias ligas ir kad jis nesirengia „šio metodo naudoti gaminimui vaikų, kurie būtų klonai“, kunigas P.Li atsakė, kad „net jeigu taip būtų, visada įmanoma, jog atsiras mokslininkų, kurie naudos tą metodą būtent šiam (vaikų klonavimo) tikslui“.

Didžiosios Britanijos gyvybės gynėjai savo pareiškimuose taip pat teigia, kad klonuotas embrionas, kad ir kokiam tikslui jis būtų naudojamas, yra žmogiškoji būtybė, todėl jo gaminimas ir vėlesnis sunaikinimas, gavus kamienines ląsteles, yra iš esmės neetiškas veiksmas. Be to, klonavimo procesui reikalinga dešimtys kiaušinėlių, kuriems gauti į eksperimentus įtraukiamos moterys turi naudoti specialius vaisingumą skatinančius vaistus, kurie kenkia sveikatai, o tai reiškia moterų išnaudojimą.

Komentuodamas pranešimus apie klonuotų embrionų sukūrimą Niukastlo universiteto klinikose, Anglijos katalikų vyskupų konferencijos Krikščioniškosios atsakomybės ir pilietiškumo komisijos pirmininkas Birmingemo arkivyskupas Piteris Smitas sakė, kad „didžiulį moralinį nerimą kelia tai, jog  Didžioji Britanija veda pasaulį pavojingu žmonių klonavimo keliu. Niekas neturi teisės su jaunomis gyvybėmis elgtis kaip su disponuojamais daiktais“. Ganytojas taip pat priminė, kad kamieninių ląstelių gavimo problema lengvai išsprendžiama ir be žmogaus embrionų naudojimo.

„Nepaprasti pasiekimai gydant Alzheimerio ir Parkinsono ligas yra padaryti naudojant kamienines  ląsteles, gautas iš suaugusio žmogaus audinio arba bambagyslės. Šio tipo kamieninių ląstelių naudojimas tyrimams ir gydymui nekelia jokių moralinių prieštaravimų ir teikia didžiulę viltį žmonijai“, – aiškino arkivyskupas P.Smitas. Joms gauti nereikia klonuoti ir vėliau sunaikinti žmogaus embrionus, o gautos iš paciento kūno kamieninės ląstelės prisiderina prie gydomo jo organizmo audinio.

Aptardamas naujuosius žmogaus embrionų klonavimo rezultatus Pietų Korėjoje ir Didžiojoje Britanijoje, Popiežiškosios gyvybės akademijos prezidentas vyskupas Elijas Sgrečia pažymėjo, kad jie rodo ne tik nepagarbą ir abejingumą žmogaus gyvybei, bet ir aiškų kai kurių mokslinių grupių finansinį suinteresuotumą. Vyskupas E.Sgrečia taip pat pastebėjo, kad moraliniu požiūriu vadinamasis „terapinis klonavimas“ yra papiktinantis ir dėl savo absoliutaus dirbtinumo – žmogiškoji gyvybė kuriama be jokių motiniškų ar tėviškų šaknų. Tai „nesantuokinis ir nelytinis apvaisinimas“, iš kurio atsiranda žmogiškoji gyvybė, kad ja būtų manipuliuojama, po to nužudoma ir eliminuojama.

Kad būtų užkirstas kelias tokiam žmogaus teisių pažeidimui, kuris taip pat „yra blogas moralumo nuosmukio ženklas mokslinėje terpėje“,  reikalingas didesnis tiek tarptautinių organizacijų, tiek ir nacionalinės politikos sąmoningumas. Vyskupas E.Sgrečia priminė, kad kovo pradžioje Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė rezoliuciją, smerkiančią bet kokį žmogaus klonavimą, tačiau valstybėms privalomos sutarties priimti nepavyko. Tuomet duotame interviu Vatikano radijui arkivyskupas E.Sgrečia pripažino, kad formali Jungtinių Tautų deklaracija „nebus gerbiama šalyse, kuriose šiuo klausimu jaučiamas abejingumas“. Kaip parodė dabartinis Pietų Korėjos ir Didžiosios Britanijos pavyzdys, Popiežiškosios gyvybės akademijos vadovas tuomet buvo pranašiškai teisus.

Klonavimas pavojingiau  už branduolinį ginklą

Šiuo atžvilgiu Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ryškūs simptomai, kad visame pasaulyje „nėra pakankamai vieningumo, stiprybės ir drąsos apginti principus, kurie yra esmingi visai žmonijai“, aiškino vyskupas E.Sgrečia. Akivaizdu, kad po kai kurių šalių delegacijų elgesiu slėpėsi ekonominiai interesai, kurių pagrindu galima piktnaudžiauti žmogiškąja būtimi, nors ir turėtų kilnų „medicinos“ įvardijimą. Kita vertus, vyskupas E.Sgrečia pripažino, kad minėta Jungtinių Tautų deklaracija turi etinį pobūdį, todėl vertintina teigiamai, nes jos priėmimas reiškia, kad „dauguma pasaulio tautų į klonavimą žiūri kaip į grėsmę žmogui, jo orumui ir gyvybei“.

Kovo 8 dieną paskelbta Jungtinių Tautų deklaracija kviečia valstybes be atidėliojimo priimti įstatymus, kurie uždraustų bet kokią klonavimo praktiką – tiek reprodukcinę, tiek terapinę – nes „ji yra nesuderinama su žmogaus orumu ir žmogiškosios gyvybės apsauga“. Deklaracija, kurią balsavimui pateikė Hondūras, taip pat ragina šalis užkirsti kelią „moterų išnaudojimui“, nes, kaip minėta, embrionams klonuoti yra reikalingos iš moterų išgaunamos ovulės. Besivystančių šalių delegatai baiminasi, kad neturtingos moterys, ieškodamos materialinių išteklių, gali tapti „kiaušinėlių fermomis“ su atitinkamomis joms primestomis skausmingomis ir pavojingomis procedūromis. Mokslo pažanga yra remtina, bet ji turi būti vykdoma taip, kad rodytų pagarbą žmogaus teisėms, priešingu atveju, genetinę inžineriją reikia drausti atitinkamais įstatymais.

Už deklaraciją, raginančią uždrausti bet kokį žmogaus klonavimą, balsavo 84 valstybių delegacijos, prieš buvo 34 šalys, 37 – susilaikė ir dar 36 valstybių atstovai balsavime nedalyvavo. Kadangi Jungtinių Tautų Organizacijai iš viso priklauso 191 šalis, tai galima pripažinti, kad priimtąjį dokumentą parėmė mažesnė pusė valstybių, nors kai kurių šalių delegatai teigė, jog būtų balsavę „už“, jei priėmimo metu būtų dalyvavę posėdyje. Už deklaraciją balsavo Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija, Vokietija ir kai kurie kiti Europos kraštai, tarp jų ir Austrija, Vengrija, Lenkija, Portugalija, Šveicarija, daugelis Trečiojo pasaulio šalių, ypač iš Lotynų Amerikos regiono. Priešišką nusistatymą klonavimo uždraudimui balsavime parodė Prancūzija, Didžioji Britanija, Olandija, Belgija, Kanada, taip pat Skandinavijos šalys. Prieš deklaraciją balsavo kai kurie Azijos kraštai, įskaitant žemyno didžiąsias valstybes Kiniją, Indiją ir Japoniją. Prieš balsavusiųjų atstovai darė pareiškimus, kad remia „terapinį klonavimą“, kuris neva reikalingas medicinos mokslo pažangai, todėl jų šalys negali priimti deklaracijos nuostatų ištisai.

Dar 2001 metais Vokietija ir Prancūzija siūlė Jungtinėse Tautose paskelbti privalomą konvenciją prieš „reprodukcinį klonavimą“, dėl kurios sutarimas būtų buvęs vieningas visoje Jungtinių Tautų bendruomenėje ir būtų buvusi daugumos vyriausybių sparčiai ratifikuota. Tačiau Vatikanas ir kitos šalys reikalavo, kad tokia konvencija uždraustų visas žmogaus klonavimo formas, tai yra „terapinį klonavimą“, nes šiuo atveju žmogaus embrionai „sukuriami, kad būtų sunaikinti“ dėl kamieninių ląstelių išgavimo.

Tokio svarstymo eigoje JAV paremta Kosta Rika pateikė konvencijos projektą, kuriuo būtų uždraustos visos klonavimo rūšys, o Belgija pateikė alternatyvinį sutarties tekstą dėl vien tik reprodukcinio klonavimo uždraudimo. Kada Jungtinių Tautų teisinis komitetas, kuris atsakingas už šį klausimą, priėjo išvadą, jog konsensuso pasiekti nepavyks, praėjusių metų pabaigoje JT Generalinei Asamblėjai pasiūlė neprivalomą deklaraciją, raginančią visiškai uždrausti klonavimą, kuri, kaip minėta, balsavimu buvo priimta kovo 8 dieną.

„Žmogus geba pagaminti kitą žmogų laboratorijoje, kuris, tokiu būdu atsiradęs, nebėra Dievo arba prigimties dovana, – apie klonavimą kalbėjo spalio mėnesį Romoje vykusiuose viešuosiuose debatuose tuometinis Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas kardinolas Jozefas Ratcingeris (dabartinis popiežius Benediktas XVI). – Jeigu jis gali būti pagamintas kaip daiktas, tai gali būti ir sunaikintas kaip daiktas“. Šventasis Tėvas pažymėjo, kad ši žmogiškoji klonavimo galia „tampa dar pavojingesne grėsme nei masinio naikinimo ginklas“.

„XXI amžiaus“ priedas „Pro vita“, Nr. 6

Views All Time
Views All Time
2690
Views Today
Views Today
1
0 0