Klaipėdos pilies raida

Pirmosios medinės pilies statyba

Pirmą kartą Klaipėdos pilis minima 1252 m. liepos 29 d. dokumente. Didysis magistras Eberhardas fon Zeine sutaria su Kuršo vyskupu Heinrichu dėl pilies statybos tarp Nemuno ir Dangės. Tais pačiais metais kalavijuočiai prie Dangės žiočių pastato medinę pilį, kuri pavadinama Memelburgu. Pilį sudarė branduolys, kur stovėjo rentiniai pastatai, ir du priešpiliai, kurie kartu su pilimi buvo apsupti grioviais ir pylimais su palisadomis. Medinę pilį bei greta buvusius gyvenamuosius ir ūkinius pastatus saugojo medinis gynybinis bokštas, pastatytas pačioje Kuršių marių pakrantėje – bergfrydas. Pilį su priešpiliais jungė tiltas. Senamiesčio reljefo rekonstrukcija leidžia pirmąją pilies vietą lokalizuoti kairiajame Senosios Dangės krante. Tuo metu Dangės vaga ties dabartine Teatro aikšte dalijosi į kelias atšakas ir senvages, sudarydama salas, iš kurių vienoje ir stovėjo pilis. Dešiniajame upės krante buvo planuojamas statyti miestas, kurį su priešpiliais taip pat turėjo jungti tiltas.

Mūrinė pilis 1253 – 1393 m.

Kadangi medinė pilis buvo pastatyta klampioje vietoje, tai 1253 m. mūrinės pilies statybai pasirinktas dešinysis Dangės krantas, kur turėjo kurtis miestas. Pilis ir gynybinės sienos baigtos statyti tais pačiais metais. Stačiakampio plano kieme stovėjo mūriniai ir mediniai pastatai, čia turėjo būti pastatyta ir pirmoji koplyčia. Apie tvirtovės bokštus žinių nėra. Pilies sienų išorėje buvo 8 žingsnių pločio kelias. Mūrinę pilį saugojo grioviai, pylimai ir palisados. Tyrinėtojai mano, kad tuometinė pilis buvo aptvarinio-gardinio tipo. Šalia pilies, priešpilyje, kūrėsi miestas, tačiau Klaipėda į miestą neišaugo iki pat XV – XVI a. ribos. Čia gyvenę žmonės tenkino pilies poreikius, o ne savo.

Po lietuvių antpuolio 1379 m., pilis ir miestas sudegė. Buvo pradėti atstatymo darbai, kurie dėl lėšų trūkumo vyko lėtai. 1393 m. pastatomas arba atstatomas pagrindinis gynybinis bokštas – bergfrydas, kuris tais pačiais metais per žemaičių užpuolimą sudegė.

Klaipėdos pilis 1399 – 1441 m.

Nuo 1399 m. Klaipėdos pilyje pradedami kapitaliniai atstatymo darbai, kuriuos prižiūrėti atvykdavo Ordino įgaliotiniai. 1407 m. „darbų taisyti” atvyko keturi Ordino pareigūnai. 1408 m. ir 1409 m. Klaipėdoje apsilankė didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas su garsiu pilių statytoju N. Felenšteinu. Pilies perstatymo darbai baigti 1409 m. Klaipėda ir toliau buvo puldinėjama lietuvių. Nuo 1422 m. tęsiami pilies atstatymo darbai. 1429 m. pradėti pilti pylimai, įrenginėti šliuzai bei atstatytas malūnas. Visi gynybinės sistemos sutvirtinimo darbai baigti XV a. 4 – 5-ąjį dešimtmečiais. Pagal istorinius šaltinius ir archeologinius tyrinėjimus, pilies gynybinę sistemą sudarė bokštai, pilies gynybinė siena, pirmasis griovys, pylimas su gynybiniais statiniais bei antrasis griovys. Tokia gynybinė sistema buvo pritaikyta gintis nuo paraku šaunamojo ginklo. Savo architektūra XV a. Klaipėdos pilis mažai kuo skyrėsi nuo kitų Ordino pilių. Masyvūs mūrai buvo pagyvinami ornamentais, kontraforsų eilėmis, dantytomis sienomis, kurios mūrytos gotiškai iš raudonų plytų. Stogai dengti skiedromis. Manoma, kad pietiniame pilies korpuse galėjo būti koplyčia, kuri skirta Ordino broliams ir tarnams.

Pilies modernizavimas 1516 – 1546 m.

Po Žalgirio mūšio lietuviai su sąjungininkais ir toliau reiškė pretenzijas į Klaipėdą. Tobulėjant artilerijai, senoji pilies gynybinė sistema tapo netinkama. 1516 m. pradedami pilies įtvirtinimo darbai. Iki 1519 m. supilami žemių pylimai su 32 m skersmens bastėjomis. Rašytinė medžiaga rodo, kad 1529 m. pradedami nauji pilies perstatymai. Buvo nugriauta dar nauja miesto bažnyčia, kurios statybinės medžiagos panaudotos pilyje. Parengiamiesiems darbams pasibaigus, 1546 m. šiauriniame pilies kampe pastatomas Didysis cilindrinis bokštas. Pilis, archeologinių tyrinėjimų duomenimis, buvo kapitaliai perstatyta. Manoma, jog darbams galėjo vadovauti meistras iš Niurnbergo Christophas Rameris. Perstatyta pilis buvo netaisyklingo kvadrato formos su išpjova pietvakarių pusėje, kur buvo vartai. Šalia jų, korpusų kampuose, stovėjo du cilindriniai bokštai: Kurfiursto ir Mažasis Parako. Be šių bokštų, stovėjo dar du: Didysis ir Didysis Parako (arsenalo). Prie vidinių ir išorinių sienų buvo pristatyti gyvenamieji ir ūkiniai korpusai.

Klaipėdos pilis tampa bastionine

1559 m. buvo sudarytas bastionų projektas, kurį pateikė prancūzas Claudius Drohotius. Šis projektas nebuvo įgyvendintas, nes 1598 m. atsiranda kitas pasiūlymas – Josua Putkamerio ir Hannso Philipso Fuchso. Neaišku, ar ir šis pasiūlymas buvo įvykdytas.

1627 m. imta tobulinti pilies ir miesto įtvirtinimus. Po dvejų metų, 1629 m., švedai apiplėšė ir nuniokojo pilį. Dar labiau pilis nukentėjo nuo 1660 m. gaisro. Abu Parako bokštai, malūnas ir kepykla atstatyti tik 1666 m., tačiau netrukus pilis ir paruoštos statybinės medžiagos vėl degė. Kitas gaisras, pridaręs daug nuostolių pilyje, buvo 1669 m. Pilis atstatyta, o 1686 m. pradėtas dar vienas gynybinės sistemos tobulinimo etapas. Paskutiniai pilies ir miesto fortifikacijos darbai vyko nuo 1756 m. iki 1763 m.

Pilies sunykimas

Po Septynerių metų karo Klaipėdos pilis praranda strateginę svarbą ir pamažu apleidžiama. 1770 m. pradėti pardavinėti ir naikinti išoriniai įtvirtinimai. Pastatai naudojami miesto reikalams. Tačiau neremontuojama pilis po truputį pradėjo griūti ir 1872 – 1874 m. nugriaunami paskutinieji pilies rūmai.

Klaipėdos pilies istorijos datos

1252 – prie Dangės žiočių pastatoma medinė Ordino pilis

1253 – kitoje, aukštesnėje, vietoje pastatoma mūrinė Ordino pilis

1330 – 1340 – pilis perstatoma (spėjama)

1379 – lietuviai sudegina miestą ir pilį

1393 – pastatytas (atstatytas?) pilies bergfrydas

1393 – žemaičiai užpuola miestą ir bando paimti pilį

1399 (1401) – pilyje prasideda dideli perstatymai

1402 – darbus nutraukia užpuolę žemaičiai

1409 – Klaipėdos pilis jau perstatyta

1414 – lietuviai sudegina miestą ir paima pilį

1422 – statybos pilyje. Aplink pilį pradedami kasti grioviai ir pilti pylimai

1425 – istoriniuose šaltiniuose paminima pilies basta ir „antrieji pilies grioviai”

1438 – istoriniuose šaltiniuose minimas bokštas, kuriame kalėjo belaisviai

1440 – 1441 – baigti pilies išoriniai sutvirtinimai

1454 – žemaičiai užima Klaipėdą, sudegina dalį pilies

1457 – gdanskiečiai sudegina pilies bastą

1472 – lietuviai paima pilį

1516 – 1519 – Klaipėdos pilis tvirtinama pylimais – bastėjomis

1520 – Gdansko karo laivai puola pilį

1529 – statybos pilyje

1538 – ~1550 – Klaipėdos pilis kapitaliai perstatoma

1546 – istoriniuose šaltiniuose paminimas naujas Didysis bokštas, stovi ir senasis, kuriame buvo kunigaikščio kambariai

1559 ir 1598 – pateikiami siūlymai supilti bastionus aplink pilį

1627 – Klaipėdos pilis sutvirtinama bastionais

1629 – pilį nuniokoja švedai

1660 – pilis sudega

1660 – 1666 – pilis atstatinėjama

1667 – gaisras pilyje. Nukenčia pietinis ir vakarinis korpusai

1669 – naujas gaisras pilyje padaro didelių nuostolių

1686 – rekonstruojami bastionai

1756 – 1763 – tobulinama bastioninė sistema

1770 – pilies sunykimo pradžia. Pradedami pardavinėti ir naikinti išoriniai įtvirtinimai

1872 – 1874 – nugriaunami paskutiniai pilies mūrai