Lietuvos tarnybinė kinologija išgyvena pakilimą. Šiuo metu Kaune specialiai apmokyti šunys kartu su Krašto apsaugos ir kriminalinės policijos bei I vidaus pulko kinologais vyksta ieškoti nusikaltėlių, padeda kalinių konvojams, dalyvauja atliekant kitas užduotis. Kiekvienais metais, siekiant patikrinti tarnybinių šunų pasirengimą, Vidaus reikalų ministerija organizuoja Kinologų daugiakovės varžybas, kurių metu išaiškinami patys stipriausi ir ištvermingiausi tarnybiniai keturkojai.

Pasak I vidaus pulko instruktoriaus, šunų dresavimo mokyklos „Nuaras“ vadovo Vytauto Gustaičio, dabar nė vienoje rimtesnėje policijos operacijoje būtų neįmanoma išsiversti be kinologų. Jie reikalingi ir pagal kvapus ieškant nusikaltėlio patalpoje ar lauke, ir lydint kalinius traukiniais iš vieno miesto į kitą, ir saugant Lietuvos sieną, ir dirbant kituose objektuose.

Kinologo tvirtinimu, šuns pagalba yra labai vertinga atliekant daugybę tarnybinių užduočių. „Nei pistoletas, nei įsakymai, nei grasinimai kartais nusikaltėlio taip nepaveikia, kaip galingas keturkojis, kuris bet kuriuo momentu yra pasiruošęs beatodairiškai įvykdyti kinologo įsakymą pulti“, – „Laikinajai sostinei“ teigė V.Gustaitis.

Šuo atpažįsta nusikaltėlio kvapą

I vidaus pulke specialiai tarnybinėms užduotims vykdyti šunys dresuojami pagal atskirą metodiką. Pulko instruktorius V.Gustaitis dienraščiui sakė, jog kiekvienas jų augintinis yra išmokomas iš daugybės kvapų skirti nusikaltėlio kvapą. „Dresūros pamokose konvojavimui skirtas šuo natūralių instinktų dėka yra orientuojamas atskirti nusikaltėlio kvapą. O štai kiekvienas iš mūsų augintinių, pabuvojęs įkalinimo vietoje, jau žino kalinių kvapą ir instinktyviai jaučia, kad tai negeras kvapas“, – pasakoja šunų dresūros specialistas.

Keturkojis skiria 11 tūkst. kartų daugiau kvapų nei žmogus. Pasak Paieškos skyriaus viršininko pavaduotojo Vyčio Kisieliaus, tinkamai dresuotam keturkojui yra vieni niekai atskirti žmogų, atėjusį iš baro ir iš įkalinimo vietos.

V.Kisielius teigė, jog pasirenkant šunis tarnybinėms užduotims vykdyti atsižvelgiama ne tik į atskiros veislės charakteristikas, bet ir į svorį, dydį. „Šuns dydis yra labai svarbu, nes taip pasiekiamas veiksmingas psichologinis efektas“, – dienraščiui tvirtino kinologas. I vidaus tarnybos pulke šiam tikslui dresuojami rotveilerių bei vokiečių aviganių veislių šunys.

Agresyvumu itin pagarsėjusių pitbulių, kuriuos yra pamėgę Kauno skustagalviai ir kai kurie turtuoliai, I pulkas dresūrai nesirenka. „Tai kovinis šuo, nes, vedant šią veislę, buvo siekiama keturkojo, kurio būtų stipriai išvystytas hierarchijos instinktas ir kiti duomenys. Jie netiktų tarnybinei kinologijai“, – sakė V.Kisielius. Be to, pitbulių kailis trumpas, tad šaltą žiemą jie greičiau susirgtų.

Treniruotės visą parą

Tarnybinėms užduotims atlikti šuo dresuojamas priklausomai nuo jo veislės, genetikos. Dirbti su toku šunimi reikia nuolat. Jo geriausioms savybėms išryškinti yra sugalvojamos įvairiausios treniruotės. Jos vyksta bet kuriuo paros metu, bet kokiu oru, nes tarnybinis šuo bet kada privalo atlikti jam skirtas užduotis.

Šiuo metu I vidaus pulke vykti į užduotis yra parengta 14 puikiai dresuotų šunų. I pulke veikia šunų dresavimo aikštelė, šunidės. Vis dėlto daugiausia iš 14 turimų tarnybinių šunų yra neveisliniai, nes, pasak V.Kisieliaus, šuns dokumentai dar nereiškia, jog keturkojis turi geras darbines savybes. „Į parodas mes su jais nevaikštom“, – teigė kinologai. Pirmiausia šiam darbui rengiamas kinologas, suteikiamos reikiamos žinios apie šunis, o tik vėliau jis pradeda dirbti su keturkoju.

I vidaus pulko kinologai kartu su savo augintiniais, pagal sudarytą grafiką lydi kalinius. Kitaip dar šis atsakingas darbas vadinamas kalinių konvojavimu. Šiuo atveju šuo, anot V.Gustaičio, yra tarsi „speciali priemonė“. Kaip ir ginklas. Visi kaliniai, perlaipinami geležinkelio stotyse iš vieno traukinio į kitą, iš vagono į automobilį ir atvirkščiai, yra prižiūrimi ne tik konvojaus tarnybos pareigūnų, bet ir stebimi kinologų su šunimis.

Jeigu kalinys netikėtai prasiveržtų pro jį saugančius policininkus, į jį nebūtų šaunama, o būtų paleidžiamas nuo pavadžio dresuotas šuo, kuris tarp daugelio pareigūnų ir kitų kalinių suras pabėgėlį, net jeigu jis ir žingsniuos. Tačiau iki šiol I vidaus pulko kinologams dar neteko stebėti bandančių pabėgti konvojuojamų kalinių. V.Gustaičio teigimu, konvojavimui dresuoti šunys gali būti naudojami ir masinėms riaušėms slopinti.

Pėdsekystė

V.Gustaitis teigė, kad pirmiausia į įvykdyto nusikaltimo vietą turėtų atvykti kinologas su šuniu, o ne kriminalistų grupė, kaip dažniausiai įvyksta. Mat šuo nelabai pajėgus ką nors rasti, kai po nusikaltimo įvykdymo jau būna praėjusi valanda ar daugiau.

Anot V.Gustaičio, nevėdinamoje patalpoje, kurioje buvo įvykdyta žmogžudystė, nusikaltėlio kvapą šuo gali užuosti iki 48 valandų po nusikaltimo įvykdymo. Tačiau jei bus išvėdintas kambarys ar kambaryje jau dirbs kriminalistai, šuo bus bejėgis atskirti nusikaltėlio kvapą.

Indrė RAUGALAITĖ
„Laikinoji sostinė“
Lietuvos ryto priedas

Views All Time
Views All Time
4365
Views Today
Views Today
1
0 0