Senoji Kauno praeitis yra labiausiai susijusi su pilimi. Pradžioje pilis buvo medinė, o Kęstučio laikais jau buvo mūrinė. Vėliau ji buvo sustiprinta giliu grioviu nuo bažnyčios ir miesto pusės. Kauno įkūrėjas pagal legendą – Palemono sūnus Kunas, kuris 1030 m. santakoje pastatęs pilį. Geriausiai apie pilį sužinome – 1362 m. kada ją Ordinas buvo sugriovęs. Netrukus ji buvo atstatyta. Vytautas pilyje priiminėdavo svečius, vėliau pilyje įsikūrė administracinės įstaigos.

1549 m. Ž. Augustas pilį užrašė žmonai Barborai Radvilaitei. XVI a. pab. pilis buvo gražiai įrengta.

1655 m. rusų kariuomenė ją apgriovė. XVIII a. pilyje yra buvęs kalėjimas. Napaleonas pilį apnaikino.

1847 m. caro administracija leido pilies rajone statyti namus. Pilies globa pradėjo rūpintis tarpukaryje.

1954 m. buvo toliau vykdomi kasinėjimai. Paaiškėjo, kad pilis buvusi trapecijos formos ir turėjusi keturis bokštus. Pilis turėjo gynybinę paskirtį. Du bokštai ir šiaurinė siena buvo Neries nugriauta. Arch. J. Getnerio spėjimu – apatinė sienos dalis, statyta tik iš akmenų, yra pati ankstyviausia. Sienos iš akmenų ir plytų priskiriamos Kęstučio laikams, o viršutinė bokšto dalis, aptaisyta plytomis – Vytauto laikams.

Pilies teritorijoje aptikta atskirų radinių net iš V amžiaus; strėlių antgalių, mūrams daužyti apskritų akmeninių sviedinių iš XIV amžiaus. Ypač gausu XVI – XVII a. koklių. Aptikta ir XVI – XVII a. kapų. Šiuo metu piliai atlikta koncervacija ir ji laukia restauracijos.

Views All Time
Views All Time
3464
Views Today
Views Today
1
0 0