Katės avies kailiuku

Kornreksas – įspūdinga kačių veislė. Jų kailiukas minkštas, garbanotas, beveik nesišeria. Šios veislės katės charakteriu lyginamos su nepriklausomomis ir nepaperkamomis Siamo katėmis. Dar apie kornreksus sakoma, kad jie yra meilūs ir angeliško būdo. Dažnai šis sąrašas papildomas: jos turi ir šuns savybių.

Kadangi kornreksai paklūsta dresavimui ir perima šeimininkų gyvenimo būdą, jie gali tapti tikru šeimos nariu.

Atsiradimo istorija

Straipsniai 1 reklama

Kornreksai – angliška veislė. Pirmasis kornreksas gimė 1950 metais Kornvalyje. Paaiškėjo, kad kačiukas atsirado dėl savaimingos mutacijos. Jo motinos kailis buvo įprastas, o tėvo – nežinomas. Šiuo gyvūnėliu susidomėję įvairūs veislininkai nusprendė išvesti naują veislę – kates garbanotu kailiu.

Kornreksas – grakšti ilgakojė katė pailga galva. Ši veislė išvesta kryžminant namines, britų trumpaplaukes, Siamo ir Rytų trumpaplaukes kates. Ilgainiui susiformavo du kornreksų tipai – europietiškasis (angliškasis) ir amerikietiškasis. Skiriasi jų kūno sudėjimas ir galvos forma. Amerikietiškasis kornreksas mažesnis ir liesesnis už europietiškąjį. Be to, jo kojos ilgesnės, o nosis romėniška. Europietiškasis kornreksas paprastai stambesnis, ne toks perkaręs, o jo nosis tiesi.

Temperamentas

Šios draugiškos, meilios katės dievina dėmesį ir mėgsta žmonių draugiją. Visą dieną paliktos vienos jos labai kamuojasi, todėl jei jūsų dažnai nebūna namie, įsigykite dvi kates. Kornreksai darniai sugyvena su kitomis katėmis ir šunimis. Šios katės santūrios, ramios, jos beveik nesidrasko, tad labai tinka kaip kambario gyvūnėlis vaikui.

Kornreksai – smalsūs: bando užmegzti pažintį su kiekvienu svečiu, o jei šis myli kates, tučtuojau ima pirštis į draugus. Šios katės protingos, meilios, tad galite išmokyti įvairiausių triukų, pavyzdžiui, atnešti popieriaus gniužulėlius; ji greit pripranta prie pavadėlio.

Šios katės ne tokios judrios ir žaismingos kaip devonreksai, bet laipioti ir žaisti mėgsta. Stulpas nagams galąsti ir karstytis bei žaislai tikrai nenueis niekais. Dažniausiai šios katės mielai tupi namie ir į lauką nesiveržia.

Priežiūros subtilybės

Pagrindinis kornrekso pranašumas – trumpaplaukis, minkštas, bemaž nesišeriantis kailis. Todėl ši veislė labai tinka žmonėms, kurie alergiški kačių plaukams arba bodisi jų ant drabužių ar baldų.

Kornrekso kailiuku rūpintis nesudėtinga. Kartą per savaitę iššukuokite minkštu šepečiu, retsykiais – tankiomis šukomis. Guminiu šepečiu iš kailiuko patogu šalinti išslinkusius plaukus, bet elkitės labai atsargiai, nes uoliai darbuodamiesi, galite nepataisomai sugadinti kailiuką.

Jei norite su savo kornreksu dalyvauti parodoje, likus kelioms dienoms iki renginio galite katę išmaudyti (naudokite tik gerą kačių šampūną). Prieš vertinant katę, perbraukite kailiuką drėgnos zomšos skiautele – išryškės plauko garbanotumas.

Nuolat pakirpkite aštrius nagų galiukus, o ausis valykite specialiu kačių ausų valikliu.

Kūnas

Kornreksas – maža arba vidutinio didumo, raumeningo kūno ir smulkių kaulų katė. Kojos ilgos, letenėlės mažos ir ovalios. Nugara turi būti šiek tiek išsirietusi į viršų. Ilgos plonos uodegos galas posmailis.

Galva

Ovalios galvos ilgis didesnis už plotį, bet galva neturi būti per ilga. Iš profilio nosis ir smakras sudaro tiesią liniją. Kornrekso nosis ilga: amerikietiškasis kornreksas turi romėnišką, šiek tiek išgaubtą nosį, europietiškojo kornrekso nosis tiesi. Didelės ausys aukštai ant viršugalvio, bet neturi būti per arti viena kitos. Akys elipsės formos.

Kailis

Plaukas trumpas, minkštas ir plonas. Šios veislės kačių kailis minkštesnis už devonrekso, nes neturi šiurkstesnių dengiamųjų plaukų. Idealus kailis tankiai, tolygiai garbanotas ir panašus į skalbimo lentą.

Šios veislės katės visiškai neturi dengiamųjų plaukų. Ūsai ir antakiai garbanoti. Nuplikusios kailio vietos ar uodega – trūkumai, bet šios veislės kačių kailis paprastai būna itin menkas.

Spalvos

Kornreksai gali būti visokių spalvų, net su žymėmis, būdingomis Siamo katėms – tokie kornreksai vadinami sireksais. Parodose plauko kokybė svarbesnė už spalvą. Dažniausios spalvos – juoda ir melsva su baltais lopais arba be jų, dryža arba ne, tačiau parodose galima pamatyti ir vėžlio kiauto piešinio bei visiškai baltų kornreksų. Akys žalios arba geltonos (išskyrus visada mėlynakius sireksus) ir turi derintis prie kailio spalvos.

Parengė Marius BEKERIS

Views All Time
Views All Time
4854
Views Today
Views Today
1

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

3 + 5 =