„Kodėl tokie kieti! – kartą pasakė deimantams virtuvės anglys.- Ar mes nesame artimi giminaičiai?“

Kodėl tokie minkšti? O mano broliai, ir aš klausiu jūsų: argi nesate mano broliai?

Kodėl tokie minkšti, tokie minkštinantys ir tokie nuolankūs? Kodėl jūsų širdyse tiek daug neigimo, paneigimo, kodėl taip mažai likimo jūsų žvilgsniuose?

O jei nenorite būti likimu ir neišvengiamybe, kaip galėtumėte kada nors kartu su manimi laimėti?

Ir jeigu jūsų kietumas nenori blizgėti ir pjauti, ir perpjauti, kaip galėtumėte kada nors kartu su manim kurti?

Visi kuriantieji kaip tik yra kieti. Ir turite jausti palaimą savo ranką įspausti į tūkstantmečius kaip į vašką,-

– palaimą į tūkstantmečių valią įsirėžti kaip į bronzą,- kietesni už bronzą, kilnesni už bronzą. Tik kilniausias yra visiškai kietas.

Mano broliai, duodu jums šį naują priesaką: tapkite kieti!

Stabų saulėlydis (Gotzen – Dammerung)
Zaratustra:
Apie sunkio dvasią (d. III).

Views All Time
Views All Time
2093
Views Today
Views Today
1
0 0