Gamybos (paslaugų) valdymo operacijų sistemos sudarymas

* Gamybos (paslaugų) valdymo sisteminis pobūdis. Operacijų, funkcijų sistemos, jų valdymo esmė ir klasifikavimas: vienetinės, serijinės ir masinės gamybos tipai.

* Gamybos (paslaugų) strategija ir firmos konkurentiškumas tarptautinės rinkos sąlygomis. Etikos klausimai gamybos (paslaugų) valdyme.

* Produktų ir procesų projektavimas gamybos sferoje bei jų gyvavimo ciklas. Produktų ir procesų projektavimo ypatumai paslaugų sferoje. Gamybiniai pajėgumai, gamybos programa ir projektiniai sprendimai. Įmonių kiekis, vieta, pajėgumas ir projektavimo tvarka.

* Darbo projektavimas, normavimas ir organizavimas.
Gamybos operacijų funkcija apima tuos veiksmus, kurių rezultatas yra gatavi gaminiai arba paslaugos. Terminai operacija ir gamyba vienas kitą pakeičia. Gamyba suprantama kaip operacijų kompleksas. Kalbant apie operaciją ji suprantama kaip atskiros technologijos etapas, pvz.: apdirbimo operacija, surinkimo, kontrolės ir kt. operacijos. Organizacijos labiausiai skiriasi viena nuo kitos atliekamomis jose operacijomis, o visa organizacijos gamybos sistema paprastai vadinama operacine sistema, kuri susideda iš visos eilės posistemių, pvz.: planavimo, organizavimo, aprūpinimo, perdirbimo, kontrolės, valdymo ir kt.
Planavimo posistemė kuria ilgalaikius metinius ir operatyvinius planus. Organizavimo posistemė numato operacijų vyksmą, jų suderinimą, kad visos organizacijos darbas būtų ritmingas. Aprūpinimo poreikis tiesiogiai susietas su numatyta gamybos programa. Perdirbimo posistemėje kuriami labiausiai priimtini gamybos tipai turint tikslą, kad gatavi gaminiai būtų kokybiški. Kontrolės posistemė numato koordinavimo priemones, kad gamyba vyktų nenutrūkstamai, visi padaliniai būtų aprūpinti reikalingomis žaliavomis, medžiagomis ir pan.

Valdymo organizacijas galima suskirstyti į kelias grupes:

1.Organizacijos strateginio valdymo padaliniai, numatantys ilgalaikę perspektyvą.
2.Operatyvinio gamybos valdymo padaliniai, kuriantys operatyvinius, t.y. trumpam laiko tarpui ( mėnesiui, pusmečiui ) planus.
3.Kontrolės padaliniai, kontroliuojantys operacijos eigą, funkcijas.

Operacinėje sistemoje dirba daugiau žmonių, negu kurioje nors kitoje organizacijos veiklos srityje, ir nuo jų labiausiai priklauso operacinės sistemos sėkmė arba nesėkmė. Norint, kad jų darbas būtų sėkmingas, reikia apibrėžti sistemos rezultatyvumo, darbo kokybės sampratą, o operacijų rezultatai yra pasiekto efekto santykis su visomis padarytomis išlaidomis rinkoje veikiančiomis kainomis. Čia turi įtakos gaminamų gaminių paklausa, jų kokybė, gamybos lankstumas ir kt. veiksniai. Visus minėtus padalinius ir posistemes veikia rinkos kainos žaliavoms ir medžiagoms, energijai, darbo jėgai ir pan. Todėl kuriant gamybos valdymo operacijų sistemas, prisilaikoma kompleksinio tyrimų pobūdžio. Visi organizacijos padaliniai susieti vieni su kitais begale ryšių ir galutinis rezultatas labai nuo jų priklauso. Todėl visi klausimai sprendžiami kompleksiškai. Kompleksiškumas rodo, kad valdymo personalo uždaviniai yra įvairiapusiški, kartais ir prieštaringi. Gamybos valdymo operacinės sistemos turi savo ypatumų, kuriuos lemia gamybos tipas.

Išskiriami 3 gamybos tipai:

1.Vienetinė gamyba, atliekant unikalius užsakymus.
2.Serijinė gamyba numato pasikartojančius procesus ir operacijas. Čia gaminių skaičius gali būti skaičiuojamas šimtais ir tūkstančiais. Kartais dar išskiriama smulkiaserijinė ir stambiaserijinė gamyba.
3.Masinės gamybos sistema išleidžia didelį skaičių standartizuotų gaminių, kurie yra visai vienodi ir gali tik nežymiai skirtis savo charakteristikomis.
Visos masinės gamybos organizacijos taiko nepertraukiamo proceso sistemas.

* Visiems trims gamybos tipams didelę reikšmę turi strategijos kūrimas ir jos pasirinkimas. Kiekviena organizacija konkurencijos sąlygomis slapta kuria ilgalaikes gamybos vystymo programas, siekiant užkariauti rinką, nugalėti konkurentus ir įsitvirtinti rinkoje realizuojant vienokius ar kitokius gaminius. Strategijos parengimas yra ilgas ir sudėtingas darbas. Būtina atsižvelgti į aplinkos poveikį, mokslo ir technikos laimėjimus, žmonių poreikius, ištirti paklausą ir išspręsti daug kitų klausimų. Visais atvejais lemiamą vaidmenį vaidiną žaliavų, medžiagų ir energijos tiekėjai, taip pat organizacijos narių kompetencija, vadovų kvalifikacija. Operacinės sistemos konkurentiškumą galima paremti įvairiais būdais. Aiškiausias iš jų – sumažinti gamybos išlaidas labiau negu konkurentai. Gamybos vadovas, įgyvendindamas organizacijos strategiją apie ilgalaikį išteklių naudojimą turi priimti keletą strateginių sprendimų, kuriuos galima klasifikuoti pagal tokius požymius:

1.Pasirinktą gamybos tipą.
2.Gamybinį pajėgumą arba galimą pagaminti maksimalų gaminių kiekį per metus ar kitą laikotarpį.
3.Žaliavų ir medžiagų tiekėjų pasirinkimą.
4.Darbo išteklių organizavimą.
5.Technologiją.
6.Materialines atsargas.
7.Gamybos vietą.

Pagrindiniai gamybos strategijos elementai yra dėmesys paprastiems sprendimams, medžiagos ir žaliavos, energija, valdymo personalas. Tarptautinėje konkurencijoje išryškėja tokie gamybos strategijos principai:

1.Gaminti laiku.
2.Visuotinė kokybė.
3.Kompleksinis gamybos aptarnavimas, t.y. įrengimai aptarnaujami bei prižiūrimi ir tobulinami tie, kurie gali ir nesugesti ateityje.

* Gaminio projektavimą nulemia vartotojo poreikiai. Analizuojant tuos poreikius prisilaikoma tokių kriterijų:

1.Gaminio kaina.
2.Naudojimo ekonomiškumas.
3.Kokybė, patikimumas ir ilgaamžiškumas.
4.Aptarnavimo paprastumas.
5.Naudojimo universalumas.
6.Vartojimo saugumas.
7.Matmenys.

Norint gauti tokias gaminio charakteristikas, projektuotojams tenka ieškoti daug sprendimų variantų ir pasirinkti geriausius. Lemiamą vaidmenį vaidina:

1.Gamybos procesai ir operacijos.
2.Komplektuojančios detalės ir elementai.
3.Apdirbimo būdai.
4.Procesų mechanizavimo ir automatizavimo lygis.
5.Dirbančiųjų kvalifikacija.

Kadangi gamybos procesams projektuojamos galimybės daro maksimalią įtaką, todėl naujų gaminių ir naujų procesų kūrėjai, projektuotojai ir gamybininkai turi glaudžiai bendradarbiauti. Gamybos proceso tobulinimas yra tampriai susietas su gaminio gyvavimo ciklu, tarnavimo laiku. Projektuotojams visose stadijose tenka nagrinėti aibę variantų. Todėl naudojami matematiniai metodai ir specialios programos racionaliausiems variantams išsirinkti. Personaliniai kompiuteriai ir programinė įranga padarė revoliuciją projektuotojų darbe. Automatizuoto projektavimo sistema padeda greitai sukurti gaminio projektui reikalingus dokumentus ir perkelti ant popieriaus. Tai labai padidina projektuotojų darbo našumą ir kokybę. Automatizuotos gamybos valdymo sistemos valdo ir kontroliuoja įrengimų darbą, kas labai padidina gamybos lankstumą. Prietaisų gamyboje šiuo metu naudojami robotai arba aukšto lygio programuojami įrenginiai. Jie yra labai efektyvūs masinėje gamyboje, atliekant monotoniškas, besikartojančias operacijas, kurios labai išvargina žmones. Tokie įrengimai plačiausiai naudojami ir žmogui pavojingose dirbti sąlygose, vietose. Bendras naujų technologijų bruožas šiandien yra didelis gamybos lankstumas, kurią valdo integruota informacijos sistema.

* Gamybos valdymas ir paslaugų valdymas nėra tas pats. Operacijų valdymo požiūriu paslaugų sfera turi savo specifinių bruožų:

1.Vartotojas paprastai dalyvauja gamybos procese.
2.Paslaugos labai individualios, daromos pagal kliento reikalavimus.
3.Paslaugų teikimas yra imlesnis, negu gamybos operacijos atlikimas.
4.Paslaugos susilaukia daug daugiau kritikos ir nepasitenkinimo, negu gamyba.

Dėl šių savybių operacijų valdymas paslaugų sferoje yra sudėtingesnis negu gamybos sferoje, todėl projektuojant, rengiant sistemas paslaugoms teikti, būtina įvertinti tokius veiksnius:

1.Paslaugų vietą nulemia gyventojų susitelkimo rajonai.
2.Vartotojų poreikiai, pageidavimai yra svarbesni už paslaugų rezultatyvumą.
3.Paslaugų kalendorinis planavimas priklauso nuo vartotojų.
4.Paslaugų kokybės nustatymas daug sudėtingesnis ir komplikuotesnis, negu gaminio kokybės nustatymas.
5.Paslaugas teikiantys darbuotojai privalo mokėti bendrauti su klientais.
6.Sunku išmatuoti paslaugas teikiančio darbuotojo darbo našumą, nes žemas jo lygis gali būti mažos paklausos pasekmė, o ne blogas jo darbas.
7.Paslaugų sferai nebūdingos didelės įmonės.
Operacijoms tobulinti paslaugų sferoje yra daug būdų. Svarbiausias jų – didesnis vartotojų dalyvavimas teikiant paslaugas (savitarna). Didelę perspektyvą turi paslaugų automatizavimas (automatai kasose, mašinų plovyklos ir kt.).