146

Kas kovoja su siaubūnais, tesisaugo, kad pats netaptų siaubūnu. Ir kai ilgai žiūri į bedugnę, bedugnė irgi žvelgia į tave.

147

Iš senų florentietiškų novelių, be to,- iš gyvenimo: buona femmina e mala femmina vuol bastone. Sacchetti Nov. 86. 32

148

Suvilioti artimą gerai nuomonei apie save ir po to visa širdimi patikėti ta artimo nuomone – kas gali prilygti moteriai šiame mene?-

149

Tai, ką epocha laiko blogiu, paprastai yra nesavalaikis atgarsis to, kas kadaise buvo laikoma gėriu,- senesnio idealo atavizmas.

150

Apsukui herojų viskas tampa tragedija, apsukui pusdievį – satyra; o apsukui Dievą – na? galbūt „pasauliu“? –

151

Turėti talentą nepakanka: reikia dar turėti ir jūsų leidimą,- ar ne, mano draugai?

152

„Kur pažinimo medis, ten visada rojus“: taip skelbia seniausios ir jauniausios gyvatės.

153

Visa, kas daroma iš meilės, visada vyksta anapus gėrio ir blogio.

154

Priekaištas, išsišokimas, žaismingas nepasitikėjimas, ironija – tai sveikatos požymiai: visa, kas besąlygiška, yra patologija.

155

Tragizmo suvokimas silpnėja ir stiprėja kartu su jausmais.

156

Individų beprotybė – retenybė, bet grupių, partijų, tautų, laikų beprotybė – taisyklė.

157

Mintis apie savižudybę – didelė paguoda: su ja sėkmingai išgyvenama ne viena niūri naktis.

158

Mūsų stipriausiam potraukiui, mūsų tironui, paklūsta ne tik mūsų protas, bet ir mūsų sąžinė.

159

Už gerą ir blogą r e i k i a atsimokėti, bet kodėl būtent tam, kas mums padarė gera ar bloga?

160

Mes atšąlame tam, ką pažinome, kai pasidalijame tuo su kitais.

161

Poetai begėdiškai elgiasi su savo išgyvenimais – jie juos išnaudoja.

162

„Mūsų artimas – tai ne mūsų kaimynas, o jo kaimynas“ – taip mano kiekviena tauta.

163

Meilė išryškina kilniąsias ir slaptąsias mylinčiojo savybes, – tai, kas jame reta ar išskirtina, todėl ji lengvai klaidina, kai norima išsiaiškinti, kas jame yra taisyklė.

164

Jėzus pasakė žydams: „Įstatymas buvo vergams,- o jūs mylėkite Dievą, kaip myliu jį aš, jo sūnus. Kas mums, Dievo sūnums, moralė!“-

165

K i e k v i e n a i p a r t i j a i.- Piemeniui visada reikalingas avinas vedlys,- priešingu atveju jam pačiam kartais gali tekti tapti avinu.

166

Žmonės lengvai meluoja lūpomis, bet jų grimasa išduoda tiesą.

167

Rūstiems žmonėms švelnumas yra kažkas gėdinga – ir kažkas brangu.

168

Krikščionybė davė Erotui išgerti nuodų – tiesa, jis nuo jų nemirė, bet išsigimė į nedorybę.

169

Daug apie save kalbėti – tai vienas iš galimų būdų pasislėpti.

170

Gyrimas įkyresnis negu peikimas.

171

Pažinimo žmogaus užuojauta kelia beveik tokį patį juoką kaip švelnios kiklopų rankos.

172

Iš artimo meilės kartais apkabini pirmą sutiktąjį (juk negali apkabinti visų), bet kaip tik to ir nereikia atskleisti pirmam sutiktajam…

173

Žmogui nejaučiame neapykantos tol, kol jį menkai vertiname; neapkęsti pradedame tada, kai laikome jį lygiu ar aukštesniu už save.

174

Ir jūs, utilitaristai, mėgstate viską utile 33 tik kaip savo polinkių v e ž i m ą, ir jums iš tikrųjų yra nepakenčiamas jo ratų bildesys?

175

Galų gale mes mylime savo geismą, o ne jo objektą.

176

Kitų tuštybė mums yra atgrasi tik tada kai ji kertasi su mūsų tuštybe.

177

Turbūt dar niekas nebuvo pakankamai teisingas, kalbėdamas apie tai, kas yra teisingumas.

178

Mes netikime protingų žmonių kvailystėmis – koks žmogaus teisių pažeidimas!

179

Mūsų poelgių padariniai griebia mus už plaukų visiškai neatsižvelgdami į tai, kad mes per tą laiką „pasitaisėme“.

180

Pasitaiko nekaltas melas – tikrojo tikėjimo kokiu nors dalyku požymis.

181

Nežmoniška laiminti ten, kur kažkas keikiamas.

182

Viršesnio žmogaus familiarumas erzina, nes negali atsilyginti tuo pačiu.

183

Mane sukrėtė ne tai, kad tu mane apmelavai, o tai, kad aš tavimi daugiau netikiu.

184

Gėrio siautėjimas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip blogis.

185

„Jis man nepatinka.“- „Kodėl?“ – „Aš iki jo nepriaugau.“ – Ar bent vienas žmogus kada nors taip atsakė?

Views All Time
Views All Time
2234
Views Today
Views Today
1
0 0