Sparčiai auga antstolių atliekamo faktinių aplinkybių konstatavimo paklausa. Šios rūšies teisines paslaugas Lietuvos antstoliai teikia nuo 2003 metų, kai tapo privatūs.

Jeigu pirmaisiais privačios veiklos metais faktines aplinkybes antstoliai konstatavo 310 kartų, tai 2004 metais ši paslauga buvo suteikta jau 596 kartus, o praėjusiais metais antstoliai surašė 1161 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, dar vadinamas „teisine fotografija“, yra labai plačiai pritaikoma antstolių paslauga. Antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybės gali padėti nuginkluoti nesąžiningą oponentą teisme, o dažnai išsprendžia problemą ir visai be teismo.

Gyvenime būna situacijų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių reikia užfiksuoti kokį nors įvykį ar daikto būklę, savotiškai „sustabdyti“ laiką. Todėl antstoliai kviečiami į statybų aikšteles, akcininkų ar bankroto kreditorių susirinkimus, turto dalybų vietas, prekybos centrus ir daugybę kitų objektų, kur kyla šalių nesutarimai, siekiama išvengti nepagrįstų pretenzijų arba įrodyti savo reikalavimus.

Senas privačių antstolių veiklos tradicijas turinčių užsienio valstybių pavyzdžiai leidžia prognozuoti, kad ateityje faktų konstatavimas Lietuvoje dar labiau paplis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Olandijoje antstolių paslaugos – faktinių aplinkybių konstatavimas, dokumentų įteikimas, ikiteisminis skolų išieškojimas – sudaro 70 proc. visos antstolių veiklos ir tik 30 proc. jų veiklos yra priverstinis sprendimų vykdymas.

Kaip ir daugelyje užsienio šalių, teisė konstatuoti faktines aplinkybes Lietuvoje suteikta tik antstoliams. Valstybei duodama priesaika antstolius įpareigoja fiksuoti įrodymus objektyviai ir nešališkai.

Kol kas šia antstolių paslauga dažniau naudojasi didmiesčių gyventojai, kur intensyvesni verslo santykiai ir susiklosto daugiau probleminių situacijų. Faktinės aplinkybės gali būti konstatuojamos teismo arba privačių fizinių ir juridinių asmenų pavedimu.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkės Ingos Karalienės teigimu, ši teisinė priemonė suteikia galimybę sėkmingiau spręsti ne tik susiklosčiusias problemas, bet ir „mąstyti į priekį“ – valdyti galimas problemas. „Žmonės galėtų pasinaudoti faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga, jau šiandien numatydami galimus nuostolius dėl trečiųjų asmenų veiklos ateityje“, – sako I. Karalienė.

Tai gali būti labai pravartu pasirašant nekilnojamojo turto nuomos sutartis. Pavyzdžiui, prieš nuomą tvarkingo buto ar biuro nuomininkai išsikraustydami savininkui gali palikti smarkiai apgadintas patalpas. Šeimininkui pareiškus pretenzijas, jie gali įrodinėti, kad patalpos tokios ir buvo. Jeigu prieš nuomodamas butą savininkas pasikvies antstolį ir paprašys jį oficialiu dokumentu konstatuoti, kokia yra patalpų būklė, tai kilus galimiems ginčams šeimininkui bus gerokai lengviau išsireikalauti piniginės kompensacijos už patirtą žalą.

„Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolio surašytas įstatymų nustatyta tvarka, pagal Civilinio proceso kodekso (CPK) 197 str. 2 dalį laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį toks įrodymas bylinėjimosi procese turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, jeigu jų nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai, išskyrus liudytojų parodymus“,- aiškina Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas. Jo teigimu, dėl šios priežasties civiline tvarka besibylinėjančios šalys, norėdamos pagrįsti savo reikalavimus, gana dažnai pateikia prašymus teismui, kad antstoliui būtų pavesta konstatuoti tam tikrus faktus.

Konstatuodami faktines aplinkybes, antstoliai užfiksuoja daiktų, turto būklę arba kokią nors situaciją ir smulkiai aprašo visus duomenis specialiame protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Antstoliui pasirašius faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, vienas jo egzempliorius įteikiamas klientui, o antrasis užklijuotame voke saugomas antstolio archyve.

Juridinių ar fizinių asmenų prašymu surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo elektroninė forma ne vėliau kaip kitą dieną nuo surašymo perduodama Teisingumo ministerijos valdomai Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų apskaitos bazei. Taip užkertamas kelias galimiems bandymams klastoti arba koreguoti antstolių patvirtintus protokolus.

Jeigu faktinės aplinkybės konstatuojamos teismo pavedimu, protokolą antstolis persiunčia teismui. Visais atvejais laikomasi maksimalių konfidencialumo reikalavimų – informacijos apie konstatavimo faktą ir užfiksuotas aplinkybes antstolis neteikia nei kitai šaliai, nei jokiems pašaliniams asmenims.

Antstolių pastebėjimu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai yra labai veiksminga prevencinė priemonė. Dažnai tenka girdėti, kad vos sužinoję apie antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą, verslo partneriai geruoju sutinka atlikti atidėliotus darbus, ištaiso defektus arba siūlo nuolaidas.

Pasak antstolio Irmanto Gaidelio, verslininkai jam yra pasakoję apie vieno faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo poveikį Olandijoje. Šioje šalyje Lietuvos bendrovė buvo užsakiusi polietileno maišelių pusfabrikačius. Bevežant krovinį vilkiku, dalis padėklų sugriuvo vienas ant kito, todėl susiglamžė polietileno lakštų kampai. Antstolis buvo pakviestas apžiūrėti Lietuvoje gauto krovinio.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole jis surašė, kiek padėklų su prekėmis sugriuvo, kokia dalis žaliavos apgadinta. Netrukus po to, kai užsienio partneriai iš Lietuvos verslininkų sužinojo apie antstolio atliktą faktų konstatavimą, iš Olandijos nemokamai buvo atsiųstas naujas polietileno krovinys.

Kita įmonė, prekiaujanti automobiliais, į antstolį I. Gaidelį kreipėsi prašydama užfiksuoti, kiek keleivių vežama jos parduotais mikroautobusais. Ši įmonė pagal sutartį su pirkėjais buvo įsipareigojusi trejus metus teikti garantinio remonto paslaugas. Buvo pastebėta, kad mikroautobusai genda ir juos tenka remontuoti itin dažnai, todėl pardavėjams kilo įtarimų, kad transportas eksploatuojamas pažeidžiant techninius reikalavimus. Antstolis keletą kartų lankėsi autobusų stotelėse ir skaičiavo, kiek keleivių sulipa į šiuos mikroautobusus. Paaiškėjo, kad žmonių vežama dvigubai daugiau, negu leidžiama. Nors mikroautobusuose numatytos tik sėdimos vietos, papildomai dar sulipdavo daugybė stovinčių keleivių.

Antstolei Vaivai Šimkienei teko konstatuoti faktines aplinkybes dviejų šiauliečių prašymu. Motinai su dukra, kurioms buvo atkurtos nuosavybės teisės 1 ha žemės sklypą Dvaro gatvėje šalia jų namų, reikėjo sustiprinti argumentus bylinėjantis su Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kuri nesutiko perduoti žemės natūra. Buvo aiškinama, kad to padaryti neįmanoma, nes į sklypą esą nemažai investuota, jame paklota asfalto danga. Moterims vietoj žemės buvo siūloma piniginė kompensacija. Tačiau geroje miesto vietoje esančio sklypo savininkės su tuo nesutiko. Tarp kitų įrodymų teismui buvo pateiktas ir antstolės surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su nuotraukomis bei detaliais aprašymais. Iš protokolo buvo matyti, kad jokios ypatingos asfalto dangos sklype nėra – tik senas takelis. Vertindamas įrodymų visumą, Vyriausiasis administracinis teismas savo galutiniu sprendimu patvirtino, kad ginčo objektu tapusį žemės sklypą galima sugrąžinti savininkėms.

Kartais antstolių galimybės gali ir neatitikti klientų lūkesčių, nes antstoliai neturi teisės modeliuoti protokolo turinio pagal abejotinus užsakovo pageidavimus. Antstoliai, atlikdami faktų konstatavimą, priversti elgtis nešališkai ir atsiriboti nuo bet kokių vertinimų.

„Žmonės neturėtų patys „rašyti“ įsivaizduojamo protokolo. Jie pirmiausia turėtų išdėstyti antstoliui savo problemą, o tada antstolis nuspręs, ar jis gali faktinių aplinkybių konstatavimo protokole surašyti tai, kas kliento supratimu yra faktinės aplinkybės“,- sako antstolis Valdas Čeglikas. Anot teisininko, kad ir kaip užsakovas prašytų, antstolis protokole niekada neįrašys, kad plyšys namo sienoje atsirado dėl statybininkų kaltės – antstolis negali vertinti praeities įvykių bei fiksuojamų aplinkybių atsiradimo priežasčių, jis apibūdina tik tai, ką vizualiai mato konstatavimo metu. Todėl minėtu atveju protokole bus tik patvirtinta, kad sienoje yra plyšys ir preciziškai aprašyti jo parametrai.

Pasak V. Čegliko, išvengti vertinimų konstatuojant faktines aplinkybes kartais būna labai sunku, ypač jeigu tenka fiksuoti ne daiktų būklę, bet įvykius ir situacijas, asmenų teisių pažeidimus. Tačiau antstolis visais atvejais privalo išlikti objektyvus ir nešališkas. Jeigu kita šalis ginčytų užfiksuotas aplinkybes teisme ir jeigu netinkamai surašytas protokolas vėliau būtų pripažintas neteisėtu, šios klaidos labai pakenktų ir asmeniui, kurio iniciatyva konstatuojamos faktinės aplinkybės, ir antstoliui – nukentėtų jo reputacija ir kiltų grėsmė prarasti klientus.

Pasitaiko, kad konstatuoti faktinių aplinkybių į tą pačią vietą vienu metu atvyksta du priešingų šalių iniciatyva iškviesti antstoliai. Pavyzdžiui, viena pusė siekia užfiksuoti, kaip jos atstovai neįleidžiami į kokią nors teritoriją, o kita – kad šie asmenys į minėtą teritoriją „veržiasi“. Tokiais atvejais tik nešališkai surašyti protokolai gali neprieštarauti vienas kitam.

Privačių asmenų prašymu faktines aplinkybes konstatuojančių antstolių darbo įkainiai nėra reglamentuoti teisės aktuose – dėl atlygio kiekvienu atveju susitariama su antstoliu, sudarant paslaugos teikimo sutartį. Paslaugos kaina priklauso nuo antstolio darbo laiko, transporto sąnaudų ir nuo pačios užduoties sudėtingumo.

Apie Antstolių rūmus (www.alar.lt)

Lietuvos antstolių rūmai (LAR) yra profesinė antstolių asociacija (visas pavadinimas – Asociacija Lietuvos antstolių rūmai), įkurta po 2003 metų sausio mėnesį įvykusios antstolių sistemos reformos. Kiekvienas antstolis yra Lietuvos antstolių rūmų narys. LAR koordinuoja antstolių veiklą, atstovauja jų interesams valstybės institucijose ir organizacijose, organizuoja kvalifikacijos kėlimą bei vykdo kitas įstatymuose nustatytas funkcijas.

Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais. Ar antstolių veiksmai atitinka šiems teisės aktams, gali įvertinti tik teismas. LAR teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja antstolių profesinę veiklą ir tai, kaip laikomasi Antstolių profesinės etikos kodekse nustatytų reikalavimų.

Šiuo metu Lietuvoje dirba 124 antstoliai. Tarp jų – 52 vyrai ir 72 moterys. 5 antstolių vietos laisvos, nes teisingumo ministro nustatytas antstolių skaičius – 129. Dviejų antstolių trūksta Visagino miesto, Ignalinos ir Zarasų rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje, po vieną – Joniškio, Pakruojo ir Pasvalio rajonų apylinkių teismų, Kelmės ir Raseinių rajonų apylinkių teismų bei Marijampolės rajono apylinkės teismo veiklos teritorijose.

Views All Time
Views All Time
3948
Views Today
Views Today
1
0 0