Vasario 5 dieną žiniasklaida paskelbė, kad Pasvalyje atsirado nauja įgriūva. Žinia nesukėlė ypatingo susidomėjimo. Gal būt todėl, kad įgriūva yra nedidelė, o ir atsivėrė nepadarydama didesnės žalos ir niekam nekeldama realesnės grėsmės. Be to, vėliau paaiškėjo, jog ji susidarė iš požeminių komunikacijų ištekančiam vandeniui išplovus gruntą ir su paslaptinguoju karstiniu procesu nėra susijusi. Apie ją būtų galima iš viso nekalbėti, nes tokių įgriūvų atsiranda daug kur, jos greitai sutvarkomos ir pamirštamos. Šiuo atveju atsitiko kitaip, nes jau įprasta, kad Pasvalyje dažniausiai atsiveria ne paprastos įgriūvos, o karstinės smegduobės. Tačiau pasvaliečių jau nebestebina ir mieste atsiveriančios karstinės smegduobės, nebent ji susidarytų kokioje nors egzotiškoje vietoje, sukeltų pavojų jų turtui ar gyvybei. Tai nestebina ir geologų, geografų, jau daug metų tiriančių vieną iš įdomiausių Lietuvoje gamtinių reiškinių – karstinį procesą.

O ir ko čia stebėtis? Lietuvoje smegduobių užregistruota daugiau nei 8500, o jos išsibarsčiusios didesnio nei 700 km2 ploto juostoje, besitęsiančioje nuo Latvijos pasienyje esančio Nemunėlio Radviliškio iki Vadaktų miestelio Panevėžio rajone. Pagal smegduobių kiekį viename kvadratiniame kilometre labiausiai sukarstėjęs yra Biržų rajonas. Čia viename kvadratiniame kilometre smegduobių priskaičiuojama nuo 20 iki 80. Kai kur (pvz. Karajimiškyje šalia Biržų, Ripeikiuose) viename kvadratiniame kilometre jų yra per 200 ir jos užima 30 ir daugiau procentų žemės paviršiaus. Pasvalyje ir jo apylinkėse smegduobių yra mažiau. Nors tarp Pasvalio pietvakarinio pakraščio ir Mūšos bei prie pietrytinio miesto pakraščio yra plotų, kuriuose viename kvadratiniame metre irgi priskaičiuojama nuo 20 iki 80 smegduobių. Pats miestas yra mažo sukarstėjimo teritorijoje, kurio viename kvadratiniame kilometre smegduobių yra mažiau 20.

Specialistai jau seniai nustatė, kad smegduobės susidaro ten, kur po, palyginus plona, birių nuogulų danga, plyti gipso sluoksniai, susiklostę daugiau nei prieš 300 milijonų metų. Juos tirpina požeminis vanduo, o ištirpusį gipsą išneša į upes.

Gipso tirpsmą, susidariusių produktų išnešimą, smegduobių susidarymą ir daugelį kitų karstinių reiškinių tiria įvairių sričių specialistai. Vienas tokių tyrimų kompleksų 2001 m. baigtas Lietuvos geologijos tarnyboje. Jo metu stebėti ir analizuoti požeminio ir paviršinio vandens cheminės sudėties ir judėjimo ypatumai. Sukaupta medžiaga parodė, jog po 1990 m. gipso tirpsmas pagreitėjo ir dabar yra net 30% didesnis nei ankstesniais metais. Galima manyti, kad tai lėmė klimato kaita: padaugėjo kritulių, pašiltėjo žiemos, todėl pagreitėjo požeminio ir paviršinio vandens apykaita. Greičiau keičiantis vandeniui, intensyviau tirpsta gipsas, formuojasi požeminės tuštumos, susidaro palankesnės sąlygos smegduobėms susidaryti.

Karstiniame regione yra ir dar viena, mažiau žinoma problema. Tai požeminio vandens kokybė. Dėl gipso tirpsmo, karstėjančiose uolienose esančio požeminio vandens kokybė yra prasta. Jame yra pernelyg daug ištirpusių druskų, ypač sulfato, jo skonis yra nemalonus. Todėl, nors ir negiliai slūgsantis bei turintis nemažas vandens atsargas, karstėjantis vandeningasis horizontas dažniausiai negali būti naudojamas geriamo vandens tiekimui. Alternatyvomis jam yra gruntinis vanduo ir du giliau slūgsantys vandeningieji sluoksniai. Gruntinis vanduo iš šulinių plačiai naudojamas pavieniuose ūkiuose ir sodybose. Tačiau jis yra lengvai užteršiamas, todėl ir jo kokybė dažnai yra nepatenkinama. Patikimiausi gero vandens šaltiniai yra minėti gilesni vandeningieji horizontai.

Tyrimų metu sukaupta informacija leidžia manyti, kad karstinis procesas, nors ir labai lėtai, plečiasi vakarų kryptimi. Tikriausiai todėl dažniausiai ir išgirstame apie naujas smegduobes Pasvalyje, esančiame arčiau karstinio regiono vakarinio pakraščio. Gauta medžiaga rodo, jog tikimybė, kad Pasvalyje ir jo apylinkėse karstinis procesas intensyvės, yra gana didelė.

Karstas yra natūralus gamtinis procesas, kurio sustabdyti niekas negali. Tačiau, nesuvokiant jo vystymosi dėsningumų ir netinkamai elgiantis, jį galima labai paspartinti. Todėl ypatingai svarbu jį pažinti, suprasti jo ypatumus, išmokti prisitaikyti prie jo kaprizų. Tik taip bus galima išvengti karstinio proceso nepageidaujamų pasekmių. Tam reikalingos visų mūsų pastangos.

Views All Time
Views All Time
4464
Views Today
Views Today
1
0 0