Šalyje pradedama įgyvendinti didžiausia per keliolika nepriklausomybės metų lietuvių kalbos reforma. Dar šiais mokslo metais moksleiviai ir studentai bus pradėti mokyti patobulintos sintaksės, kuria siekiama supaprastinti lietuvių kalbos skyrybą.

Įgyvendinus šį projektą, ketinama imtis rašybos tobulinimo. Tuomet būtų svarstoma, ar nederėtų daiktavardžių “ąžuolas”, “žąsis”, “ąsotis” ir kitų įsimintinų žodžių rašyti be nosinių, tobulinamos kitos rašybos taisyklės.

Tautos moraliniu autoritetu vadinamas rašytojas Justinas Marcinkevičius sako, kad bet koks kalbos keitimas silpnina kalbos autoritetą ir mūsų požiūrį į ją. “Jei galima atsisakyti vieno, kito ar trečio, tuomet galima atsisakyti ir pačios kalbos”, – įsitikinęs J.Marcinkevičius.

Siūloma supaprastinti taisykles

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė sako, kad vasarą darbo grupė baigė rengti kai kurių skyrybos taisyklių pakeitimo projektą. “Teko nemažai važinėti po Lietuvą, bendrauti su mokytojais ir mokiniais. Daugelis tvirtino, kad reikia keisti skyrybos taisykles”, – kodėl imtasi tokio projekto, aiškino I.Smetonienė. Pagal parengtą projektą, skyryba bus skirstoma į privalomąją bei tokią, kai žodžių junginio skyrimas arba neskyrimas nelaikomas klaida. “Trečiąją dalį sudaro tokia skyryba, kuri yra asmeninis autoriaus reikalas”, – sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė.

Pripažįstama, kad rengiamiems skyrybos taisyklių pakeitimams prieštarauja nemažai akademinės bendruomenės narių, mokytojų. “Jie pateikia pagrindinį argumentą: aš išmokau, tegul mokosi ir kiti”, – sakė I.Smetonienė. Pastaruoju metu išleistose sintaksės knygose skyrybos taisyklių gerokai padaugėjo, o tai, anot I.Smetonienės, negatyvus dalykas, nes kiekvienam atvejui sugalvojama atskira taisyklė.

Vytauto Didžiojo universiteto docentė Virginija Vasiliauskienė taip pat įsitikinusi, kad būtina supaprastinti lietuvių kalbą. “Reformų reikia ne tradicinei, mokyklinei sintaksei. Manau, kad visų pirma lietuvių kalba turėtų būti moderniai aprašyta moksliniuose darbuose ir vadovėliuose, – įsitikinusi docentė. – Dabar susiklostė tokia situacija, kai studentai nesuvokia paprasčiausių dalykų – sakinio struktūros ir pan. Kaip jie gali rašyti kablelius?”
Reforma pradėta per vėlai

Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių pakeitimus rengianti darbo grupė projektą ketino baigti iki birželio, tačiau vėliau nuspręsta jį patobulinti. Pagal dabar parengtą projektą, siūloma patiems rašantiesiems apsispręsti, ar skirti kai kuriuos įterpinius (pvz., taigi), kai kurias vienarūšes sakinio dalis (pvz., juodas ilgas limuzinas). Projekte teigiama, kad kreipinys gali būti išskiriamas kartu su antrojo asmens įvardžiu (tu, jūs) galinčiu eiti sakinio veiksniu, jei yra su juo intonaciškai suaugęs (pvz. Dink, tu nenaudėli, man iš akių!; plg.: Dink tu, nenaudėli, man iš akių!), įterpinys gali būti išskiriamas brūkšniais (ne kableliais), jeigu yra pabrėžiama tai, kas išreiškiama įterpiniu, ypač loginis, ekspresinis vertinimas (pvz.: Tai – deja – buvo tiesa; plg.: Tai, deja, buvo tiesa) ir pan.

“Nuo šiol mokytoja galės pasakyti, kad jei mokinys vienaip ar kitaip skirs įterpinį, tai nebus klaida, todėl perrašyti vadovėlių tikrai nereikės. Naujos taisyklės yra ne tiek mokiniui, bet mokytojui, redaktoriams. Dabar, kai pažiūri valstybinio lietuvių kalbos egzamino darbus – vien klaidos, juk visa tauta negali būti neraštinga”, – įsitikinusi I.Smetonienė.

Tuo tarpu Kauno Vinco Kudirkos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Diana Akstinienė teigia, kad skyrybos taisyklių pakeitimus derėjo patvirtinti iki mokslo metų pradžios. “Visos reformos turėtų būti įvykdytos iki balandžio, kad mokytojai spėtų pasirengti naujiems mokslo metams”, – sakė lietuvių kalbos mokytoja. Tačiau ir ji, ir “Kauno dienos” kalbinti mokiniai įsitikinę, kad būtina paprastinti lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą. “Naujuose vadovėliuose taip pat pastebime teigiamų požymių, kai kurie dalykai gerokai supaprastinti”, – sakė D.Akstinienė. Ji pastebi ir negatyvų reformos aspektą. “Manau, kad visos taisyklės turėtų būti labai konkrečios. Šiuo metu mokiniui leidžiama rinktis: nori – skiri, nori – ne. Jis dar labiau painiojasi”, – įsitikinusi pedagogė.

Dvyliktokas Donatas Gustonis neslėpė, kad nors šiais mokslo metais ketina laikyti lietuvių kalbos valstybinį egzaminą, tačiau jam kyla nemažai rūpesčių, kaip tekste teisingai sudėlioti kablelius. “Nors pamokose dažnai diskutuojame, tačiau tik retais atvejais priimame vieningą sprendimą. Kita vertus, jei taisyklės bus pakeistos prieš pat egzaminą, kuriomis mums reikės vadovautis?” – retoriškai klausė abiturientas.

Ketina keisti balsių rašybą

Jei pavyks patvirtinti jau parengtą skyrybos taisyklių pakeitimo projektą, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina inicijuoti ir kai kurių rašybos taisyklių supaprastinimą. Pavyzdžiui, žodžio “džiūti” būtąją formą rašyti ne su “u” (taip reglamentuoja šiuo metu galiojančios kalbos normos), o su “ū”. “Juk daugelis Lietuvos žmonių pirmąjį džiuvo skiemenį taria ilgai. Tokie dalykai turi būti svarstomi, kalba negali atsilikti nuo natūralios raidos”, – pastebi I.Smetonienė.

Ji griežtai neigia pastebėjimus, kad ketinama atsisakyti nosinių rašymo galininko linksnyje. “Taip negali būti, nes linksniai skiria tam tikras normas. Manyčiau, kad reikėtų persvarstyti tokių žodžių, kaip “neūžauga” rašybą. Vaikus mokome, kaip rašomas priešdėlis “už”, todėl nereikia stebėtis, kaip žodis “neūžauga” rašomas klaidingai”, – pastebėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė.

Lituanistai svarsto galimybę keisti ir kai kurių kitų įsimintinų žodžių rašybą, kurių šaknyje rašomi balsiai su nosine. “Mes žinome tik septynis veiksmažodžius, kurių šaknyje rašoma nosinė (šąla, bąla etc.), iš tiesų jų yra dvidešimt aštuoni. Kai kurie mokytojai mokinius verčia išmokti visus 28, kurių reikšmės nežino nei mokytojai, nei aš”, – teigė I.Smetonienė.

Ragina saugoti kalbą

Rengiamą lietuvių kalbos skyrybos ir rašybos reformą kritikuoja ne tik daugelis vyresnio amžiaus lituanistų, bet ir poetas Just.Marcinkevičius. “Kalba reformuojasi pati, jokia reforma iš viršaus kalbos negali pakeisti. Manau, kad tokie dalykai pavojingi kiekvienai kalbai”, – perspėjo Just.Marcinkevičius.

Jis stebisi, kad ketinama atsisakyti kai kurių įsimintinų žodžių su nosine rašybos. “Juk nosinės ne šiaip sau pridėtos, tai istoriniai dalykai. Tokių reformų imtasi ir dėl visuotinės kompiuterizacijos. Matyt, norima palengvinti sau gyvenimą”, – svarsto poetas ir ragina nekeisti rašybos.

Vienas iškiliausių mūsų šalies rašytojų pastebi, kad skyrybos reformos imamasi ne pirmą kartą. “Bėda, kad esame nenuoseklūs. Keista, kad kai kurie dalykai padaromi, vėliau jų atsisakoma. Prisipažinsiu, dabar net nebežinau, reikia ar nereikia skirti žodį “galbūt”, – sakė Just.Marcinkevičius.

Pasak poeto, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai derėtų rūpintis ne tuo, kur dėti, o kur nedėti kablelio. “Matau kur kas rimtesnių uždavinių. Komisija turėtų rūpintis kalbos gyvenimu dabartinėje erdvėje, saugoti ir ginti lietuvių kalbą. Kelis šimtmečius žmonės išmokdavo lietuvių kalbą, nemanau, kad viena kita nosinė ją palengvins. Kodėl nekeičiama itin nemoderni anglų kalbos rašyba, kažkodėl jos niekas neliečia”, – pastebėjo tautos moraliniu autoritetu vadinamas kūrėjas.

I.Smetonienė atremia tokius pastebėjimus. Ji teigia, kad daugelis kalbų nuolat tobulinamos. “Prancūzai taip pat rengia rašybos reformą, vokiečiai apskritai iš 110 rašybos taisyklių sugebėjo palikti 10. Nėra nieko baisaus, jog kalba paprastinama, bet noriu pabrėžti, kad reforma turi būti protinga”, – pastebėjo I.Smetonienė.

Views All Time
Views All Time
4632
Views Today
Views Today
1
0 0