Biologijos raidos centro Kobėje (Japonija) mokslininkams pavyko sėkmingai klonuoti 16 metų šaldiklyje laikytą pelę. Specialistai tai vadina stebėtinu proveržiu, o kritikai baiminasi „kriogeninės epidemijos“ – užsišaldyti ir vėliau klonais atgimti norinčių žmonių – bangos.

Japonijos mokslininkams pirmą kartą pasaulyje pavyko klonuoti mirusį ir užšaldytą gyvūną – laboratorinę pelę, kuri 16 metų buvo laikoma šaldiklyje. Pasak Kobės Biologijos raidos centro specialistų, šis pasiekimas suteiks žmonijai naujų galimybių, pavyzdžiui, bus galima prikelti iš nebūties seniai išnykusius gyvūnus, įskaitant mamutus ir kardadančius tigrus, rašo britų dienraštis „Daily Mail“.

Pirmasis pasaulyje gyvūno klonas – avelė Dolly – pasaulį D. Britanijos mokslininkų pastangomis išvydo prieš 11 metų. Nors nuo to laiko mokslininkams pavyko klonuoti įvairių rūšių gyvūnus pasinaudojus iš atskirų ląstelių gauta genetine medžiaga, visais šiais atvejais buvo naudojami gyvi audiniai.

Iki šiol buvo manoma, kad ledo kristalai sušaldytuose audiniuose pažeidžia DNR, todėl ląstelės tampa netinkamos klonuoti. Tačiau Japonijos mokslininkai pasitelkė smegenų audinius: pasak jų, sąlyginai didelis riebalų kiekis smegenyse ir kaukolės kaulai gerokai sumažina šalčio žalą ląstelėms.

Daktaro Teruhiko Wakayamos vadovaujama Kobės Biologijos raidos centro specialistų grupė iš 16 metų šaldiklyje laikyto nugaišusio pelės patino galvos smegenų ląstelių išėmė branduolius, kuriuose laikoma DNR informacija, o po to įsodino juos į pelės patelės kiaušinėlių ląsteles. Paveikus tokius kiaušinėlius elektros srove, jie imdavo dalytis ir augti tarsi nauji užsimezgę embrionai.

Po kelių dienų eksperimentinis embrionas buvo implantuotas į surogatinės patelės gimdą, ir po trijų savaičių ji atsivedė kloną.

„Taip klonuotos pelės neišsiskyrė jokia patologija ir sulaukė brandaus amžiaus“, – teigia japonų mokslininkai žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtame straipsnyje.

Paprastai užšaldymui skirti audiniai yra veikiami specialiomis cheminėmis medžiagomis, apsaugančiomis ląsteles nuo neigiamo šalčio poveikio. Tačiau šiuo atveju tokios medžiagos nebuvo naudojamos.

Japonų mokslininkai bandė klonuoti užšaldytą pelę pasitelkę ir iš kitų gyvūno organizmo vietų paimtus audinius, tačiau paaiškėjo, kad geriausiai tam tinka smegenų ląstelės.

Tačiau net ir šiuo atveju prireikė daugybės bandymų, rašo „Daily Mail“. Septyniems sveikiems pelės klonams sukurti prireikė daugiau nei 1100 bandymų. Daugiau nei 500 pelių patelėms įsodintų embrionų žuvo.

Eksperimentuotojų teigimu didelių gyvūnų, pavyzdžiui, mamutų, užšaldymo procesas natūraliomis sąlygomis vykdavo lėčiau, todėl ląstelėms galbūt buvo padaryta mažesnė žala. Jie taip pat mano, kad klonavimui gerai turėtų tikti ir kiti užšaldytų branduolių šaltiniai, pavyzdžiui, baltieji kraujo kūneliai. Tai esą padidintų tikimybę rasti klonavimui tinkamą geros kokybės biologinę medžiagą.

Tačiau Japonijos mokslininkų pasiekimas buvo sutiktas nevienareikšmiškai, teigia dienraštis. Vieni jų kolegos, tarp jų ir Londono Medicinos mokyklos biologijos profesorius Malkolmas Alisonas, jį laiko „nepaprastai įdomiu“. „Nors 16 metų laikotarpis nėra itin didelis – dirbtinio apvaisinimo klinikose dažnai naudojama sperma, kuri buvo užšaldyta kur kas ilgesnį laiką – nėra jokių mokslinių priežasčių, kodėl panašiu būdu nebūtų įmanoma prikelti išnykusių gyvūnų, pavyzdžiui, mamutų“, – sakė jis.

Tuo tarpu medicinos etikos specialistai šio eksperimento rezultatus laiko „keliančiais nerimą“, teigia dienraštis. Anot kritikų, jie dar labiau priartino dieną, kai žmonės pradės klonuoti kriogeninėse klinikų saugyklose laikomus seniai mirusius savo artimuosius.

Be to, tokie mokslo pasiekimai esą gali sukurti naują makabrišką pramonę, kai žmonės jau dabar pradės nuomotis „šalčio saugyklas“ ir palikinės jose savo kūno dalis ar audinius, tikėdamiesi, kad vieną dieną bus klonuoti.

Views All Time
Views All Time
1447
Views Today
Views Today
1
0 0