Ąžuo­las ne tik dy­džiu, bet ir dau­ge­liu sa­vy­bių iš­si­ski­ria iš ki­tų Me­džių. Tai pats ga­lin­giau­sias ir pa­tva­riau­sias Me­dis, lai­ko­mas stip­ry­bės ir tvir­tu­mo sim­bo­liu. Sun­kiai dau­ge­liui ki­tų Me­džių pa­sie­kia­mas ir Ąžuo­lo am­žius. Daž­nai jis sie­kia 300-400 me­tų, o at­ski­ri Me­džiai su­lau­kia 1000-čio ir dau­giau me­tų. Ąžuo­lų aukš­tis daž­niau­siai yra 20-40 met­rų, o kar­tais jų ša­kos iš­ky­la ir į 50 met­rų aukš­tį. At­vi­ruo­se plo­tuo­se au­gan­tys Ąžuo­lai tu­ri pla­čias ša­kas, yra ma­žes­nio aukš­čio, o au­gan­tys Miš­ko tan­kmė­je – aukš­ti, dau­giau ša­kų tu­rin­tys vir­šu­ti­nė­je da­ly­je. Be­lo­ve­žo Gi­rio­je tarp ki­tų Me­džių au­gan­tys Ąžuo­lai sie­kia 40 ir dau­giau met­rų aukš­tį. Ąžuo­lai iš­pli­tę pla­čia­me are­a­le. Jie ži­no­mi ir sau­go­mi Šiau­rės ir Pie­tų Ame­ri­ko­je, Eu­ra­zi­jo­je, Šiau­rės Af­ri­ko­je. Nuo se­no Ąžuo­lai bu­vo sau­go­mi ir die­vi­na­mi Bal­tų Že­mė­se. Jau 1420 me­tais Lie­tu­vo­je bu­vo už­draus­ta kirs­ti se­nus Ąžuo­lus. Šven­to­mis bu­vo lai­ko­mos Ąžuo­lų Gi­rios, ku­rio­se ru­sen­da­vo am­ži­no­ji Ug­nis.

Lie­tu­viams Ąžuo­las bu­vo ne tik stip­ry­bės, Gro­žio sim­bo­lis, bet ir tei­gia­mos bio­e­ner­gi­jos šal­ti­nis. Pa­sto­vėjus po Ąžuo­lu ga­li­ma pa­sveik­ti, skaid­rė­ja min­tys, ge­rė­ja nuo­tai­ka, švie­sė­ja žvilgs­nis. Bio­e­ner­ge­ti­nę Ąžuo­lo reikš­mę ga­li pa­tir­ti kiek­vie­nas il­giau pa­ri­męs prie jo ka­mie­no. Jau Si­mo­nas Dau­kan­tas ra­šė, kad Lie­tu­viams Ąžuo­las – šven­tas Me­dis, kad iš­kirs­tas Ąžuo­lų gi­rai­tes jie bū­ti­nai at­so­din­da­vo.
Su­dė­tin­ga ša­lies is­to­ri­ja, il­gi ir daž­ni ka­rai kaip ir dau­ge­lį Žmo­nių pa­lau­žė ir ga­liū­nus Ąžuo­lus. Ta­čiau ir da­bar Ąžuo­lai Lie­tu­vo­je sau­go­mi, so­di­na­mos Ąžuo­lų gi­rai­tės, įgy­ven­di­na­ma Ąžuo­lų at­kū­ri­mo pro­gra­ma. Lie­tu­vo­je, pra­de­dant se­niau­siu Lie­tu­vo­je Stel­mu­žės Ąžuo­lu, apie 100 Ąžuo­lų pa­skelb­ti Gam­tos pa­min­klais. Gra­žiai au­ga ir ža­liuo­ja „Tau­tos at­gi­mi­mo ąžuo­ly­nas“ Ož­ka­ba­liuo­se Tau­tos pa­triar­cho Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus Gim­ti­nė­je.
Tiek pra­ei­ty­je, tiek ir da­bar Ąžuo­lo ša­kų ir la­pų vai­ni­kais ap­gau­bia­mi ka­riai Did­vy­riai už žyg­dar­bius ir Žmo­nių gel­bė­ji­mą. Ąžuo­lų lau­rų vai­ni­kais puo­šia­mi spor­ti­nin­kai, gy­nę Lie­tu­vos Gar­bę ir gar­si­nę ša­lį Pa­sau­ly­je.
Be­lo­ve­žo gi­ria me­na Lie­tu­vos val­do­vus
Dau­ge­liui vie­nin­te­lė ly­gu­mi­nės Eu­ro­pos sen­gi­rė – Be­lo­ve­žo Gi­ria ži­no­ma kaip lie­tu­viš­kų stumb­rų bu­vei­nė. Stumb­ras pri­pa­žin­tas šios Gi­rios sim­bo­liu. Apie šiuos žvė­ris by­lo­ja pa­min­klai pa­čio­je Gi­rio­je, jos pri­ei­go­se, jie, kaip Be­lo­ve­žo Gi­rios sim­bo­lis, re­kla­muo­ja­mi to­li už sen­gi­rės ri­bų.
Ta­čiau gar­sio­ji Gi­ria gar­sė­ja ne tik stumb­rais ir ki­tais gy­vū­nais. Su jais to­kiu pat pa­si­se­ki­mu ga­li kon­ku­ruo­ti Gi­rios au­ga­lai, ypač Me­džiai. Tarp gau­sy­bės čia au­gan­čių įvai­rių rū­šių Me­džių sau ly­gių ne­tu­ri Ąžuo­lai. Se­nų, il­ga­am­žių Me­džių Be­lo­ve­žo Gi­rio­je ne­trūks­ta. Tai ne tik Ąžuo­lai, bet ir lie­pos, pu­šys, eg­lės, uo­siai bei ki­ti Me­džiai. Jų am­žius daž­nai sie­kia ke­lis šim­tus me­tų, su jais su­si­ję pa­da­vi­mai, is­to­ri­niai įvy­kiai, jie tu­ri sim­bo­li­nę ir re­li­gi­nę pras­mę.
Pir­mykš­tės Gi­rios plo­tuo­se Ąžuo­lams aug­ti bu­vo pa­lan­kios są­ly­gos. Jie čia daž­nai pa­siek­da­vo 300-500 me­tų am­žių, o aug­da­mi ki­tų Me­džių kai­my­nys­tė­je iš­tįs­da­vo į 40 met­rų ir di­des­nį aukš­tį. Ąžuo­lų ka­mie­nai daž­niau­siai liek­ni, ša­kų vai­ni­kai gau­ses­ni tik vir­šū­nė­je.
Apie 6 ki­lo­met­rus į šiau­rę nuo pa­grin­di­nės Gi­rios gy­ven­vie­tės Bia­lo­vie­žos yra vie­ta, ku­rio­je iki mū­sų die­nų iš­li­ko gau­siau­sia se­nų­jų Ąžuo­lų gru­pė. Ten įkur­tas pa­žin­ti­nis ta­kas, by­lo­jan­tis apie Ąžuo­lus ir ki­tus Me­džius, me­nan­čius ke­lių šimt­me­čių is­to­ri­nius įvy­kius, čia pa­bu­vo­ju­sius is­to­ri­nius as­me­nis.
Ge­riau­siai šią Ąžuo­lų gru­pę pa­siek­ti va­žiuo­jant iš Bia­lo­vie­žos gy­ven­vie­tės Bu­dų kai­mo link ir už 6 ki­lo­met­rų Ja­nuv­kos kai­mo žvyr­ke­liu pa­su­kant į de­ši­nę. Už po­ros šim­tų met­rų pa­sie­kia­me kai­rė­je ke­lio pu­sė­je au­gan­čius pir­muo­sius Ąžuo­lų alė­jos Ąžuo­lus mil­ži­nus. 1978 me­tais tarp šių di­džiu­lių Ąžuo­lų bu­vo įreng­tas ta­kas, kiek­vie­nas Ąžuo­las ga­vo Di­džių­jų Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čių ir Len­ki­jos ka­ra­lių var­dus.
Da­bar­ti­nė Ąžuo­lų būk­lė nė­ra vie­no­da, bet dau­ge­lis jų dar veš­liai ža­liuo­ja, yra gy­vy­bin­gi. Pats gra­žiau­sias Ąžuo­las skir­tas Bar­bo­rai Rad­vi­lai­tei, o jau nu­džiu­vęs – Sta­nis­la­vui Po­nia­tov­skiui, ku­rio val­dy­mo me­tais žlu­go Lie­tu­vos-Len­ki­jos Vals­ty­bė, ir ją pa­si­da­li­jo kai­my­ni­nės ša­lys – Ru­si­ja, Prū­si­ja ir Veng­ri­ja. Prie kiek­vie­no Ąžuo­lo pa­sta­ty­ta in­for­ma­ci­nė len­te­lė, ku­rio­je api­bū­din­ti Me­džio pa­ra­met­rai, pa­mi­nė­ti kai ku­rie fak­tai apie as­me­nį, ku­rio var­dą tu­ri Ąžuo­las.
Ąžuo­lai, skir­ti Di­die­siems Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čiams
Prie­ki­nė­je pa­žin­ti­nio ta­ko da­ly­je au­gan­tys Ąžuo­lai skir­ti Lie­tu­vos val­do­vams.
Min­dau­go Ąžuo­las  pats di­džiau­sias – pir­mas prie ke­lio. Jo ap­im­tis 420 cen­ti­met­rų, aukš­tis – 30 met­rų, am­žius – 400 me­tų. Min­dau­gas čia lan­kė­si 1246 me­tais, ko­vo­da­mas su to­to­riais, be­si­ver­žian­čiais į LDK te­ri­to­ri­ją.
Trai­de­nio Ąžuo­las yra 368 cen­ti­met­rų ap­im­ties, 27 met­rų aukš­čio. Jo am­žius 300 me­tų. Trai­de­nis lan­kė­si šio­se vie­to­se 1281 me­tais, ka­da nu­ga­lė­jo jot­vin­gius, gin­da­mas Bal­tų Ti­kė­ji­mą ir se­nuo­sius Lie­tu­vių pa­pro­čius.
Ge­di­mi­no Ąžuo­las – kiek to­liau nuo ke­lio pir­mas. Jo ap­im­tis – 440 cen­ti­met­rų, aukš­tis – 27 metrai, am­žius – 350 me­tų. Ge­di­mi­nas val­dė Gi­rią nuo 1326 me­tų. Pa­gal le­gen­dą jis Gi­rio­je pa­sta­tė pi­lį ir iš bal­tų pu­šų kel­mų bal­tą bokš­tą (bia­la we­ža). Ma­no­ma, kad iš čia ki­lo ir Be­lo­ve­žo Gi­rios pa­va­di­ni­mas.
Al­gir­do ir Kęs­tu­čio Ąžuo­las dvi­ly­pis, kiek ma­žes­nis ir jau­nes­nis. Jo ap­im­tis – 362 cen­ti­met­rai, aukš­tis – 27 met­rai, am­žius – be­veik 200 me­tų. Al­gir­das, plės­da­mas Lie­tu­vos Vals­ty­bės te­ri­to­ri­ją, prie Lie­tu­vos pri­jun­gė da­lį Pa­len­kės. Kęs­tu­tis, glo­bo­da­mas šias vie­tas, čia daž­nai lan­kė­si.
Vy­tau­to Ąžuo­las yra 342 cen­ti­met­rų ap­im­ties, 29 met­rų aukš­čio. Jo am­žius – 250 me­tų, Vy­tau­tas Be­lo­ve­žo Gi­rio­je lan­kė­si 1425-1426 me­tais. Jis, plės­da­mas Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją, at­ga­vo iš Len­ki­jos vi­są Pa­len­kę.
Bar­bo­rai Rad­vi­lai­tei skir­tas Ąžuo­las 546 cen­ti­met­rų ap­im­ties. Jo aukš­tis – 24 met­rai, am­žius – 450 me­tų. Jis pri­pa­žin­tas gra­žiau­siu Ąžuo­lu šio­je alė­jo­je.
Be­lo­ve­žo Gi­rios plo­tai – tai Bal­tų gen­ties jot­vin­gių gy­ve­na­mas are­a­las. Ne­ma­ži jų gy­ve­na­mi plo­tai pri­klau­sė Lie­tu­vos Di­džia­jai ku­ni­gaikš­tys­tei, ir jos val­do­vai Be­lo­ve­žo Gi­rio­je daž­nai lan­ky­da­vosi. Jie šią te­ri­to­ri­ją gy­nė nuo be­si­ver­žian­čių to­to­rių ir ki­tų prie­šų, Gi­rio­je me­džio­da­vo, čia bu­vo ruo­šia­mas mais­tas Žal­gi­rio mū­šy­je da­ly­va­vu­siai ka­riuo­me­nei.
Be­si­lan­ky­da­mi Be­lo­ve­žo sen­gi­rė­je ir be­sig­ro­žė­da­mi jos sim­bo­liu – stumb­rais, ne­pa­mirš­ki­me ir ki­tų uni­ka­lių Gi­rios vie­tų, tarp jų ir Ąžuo­lų mil­ži­nų, pa­va­din­tų Lie­tu­vos val­do­vų var­dais. Lan­ky­da­mi šių Ąžuo­lų alė­ją, pri­si­min­si­me Lie­tu­vos is­to­ri­ją ir gar­bin­gus ša­lies val­do­vus, pa­tir­si­me pa­si­di­džia­vi­mą Tau­tos is­to­ri­ne pra­ei­ti­mi. Tai ypač svar­bu Lie­tu­vos jau­ni­mui, ku­ris glo­ba­li­za­ci­jos są­ly­go­mis dau­giau do­mi­si Eu­ro­pos ar Pa­sau­lio rei­ka­lais, ma­žiau sa­vos Tau­tos gar­bin­ga pra­ei­ti­mi.
Pri­me­na­me, kad Be­lo­ve­žo Gi­rios Ąžuo­lai, ku­riems su­teik­ti Lie­tu­vos val­do­vų var­dai – vie­nin­te­lė vie­ta Pa­sau­ly­je, kur jie taip pra­smin­gai ir gra­žiai pa­gerb­ti. Mums toks pa­ger­bi­mas pri­me­na, kad ša­lies val­do­vai bu­vo tvir­ti lyg Ąžuo­lai.

 

Raimundas Bakutis
Klaipėdos Universiteto rekreacijos ir turizmo vadybos bakalauras. Sveikos gyvensenos atstovas, bėgimo „Už blaivią Lietuvą“ sumanytojas, įgyvendintojas ir minties skleidėjas.
Domėjosi futurologija, geopolitika, dvasinėmis praktikomis, religijotyra, filosofija, istorija, literatūra, gimtos šalies Kultūra, tradicijomis ir amatais, propagavo sveiką gyvenimo būdą, blaivybę, žaliavalgystę.
Views All Time
Views All Time
19
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn