Pirmasis elektroninės duomenų bazės, kuri leis šalies gydymo įstaigoms keistis informacija ir spartinti ligonių gydymą, etapas bus įdiegtas jau po metų

Gydytojams kasdien tenka pildyti šūsnis dokumentų, todėl pacientams jie negali skirti pakankamai laiko ir dėmesio, o už kabinetų durų rikiuojasi eilės. Išlaisvinti medikus nuo šio darbo padeda informacinės technologijos. Tačiau jas yra įdiegusios dar nedaug gydymo įstaigų. Iki kitų metų Lietuvoje planuojama sukurti nacionalinės elektroninės sveikatos branduolį – duomenų bazę, kuri leis sveikatos priežiūros įstaigoms keistis informacija. Vėliau sistema bus plėtojama visose poliklinikose ir ligoninėse, o ilgainiui užmiršime ir popierines korteles bei receptus.

Naujovės kai kur jau veikia

“Mūsų poliklinikoje galima užsiregistruoti pas gydytoją internetu, taip pat pas bet kurį specialistą. Nebereikia vaikščioti į polikliniką vien tam, kad gautum talonėlį. Sumažėjo eilės prie kabinetų, daugiau tvarkos”, – sako pensininkė Audronė, sostinės Centro poliklinikos pacientė.

Santariškių universitetinėje ligoninėje per kelerius pastaruosius metus šioje srityje padaryta bene daugiausiai. Veikia elektroninė ligos istorijos sistema, kurioje kaupiami tyrimų aprašymai, operacijų protokolai, epikrizės ir kiti dokumentai. Įdiegta ir internetinė paciento kortelės sistema. Pirmą kartą šalyje ligoniai gali pavartyti savo ligos istoriją nė neužėję į gydymo įstaigą. Taip pat galima užsiregistruoti pas gydytoją internetu.

“Į polikliniką atėjęs pacientas registratūroje registruojamas pas gydytojus, specialistus iš karto įvedant duomenis į kompiuterį. Nebereikia popierinių talonėlių, ranka rašytų sąrašų”, – pasakoja Kauno Šilainių poliklinikos vadovas Vidmantas Obelienius. Kol kas šioje įstaigoje pacientai negali užsiregistruoti pas gydytojus internetu, tačiau ateityje ši sistema bus įdiegta.

Kompiuterį savo kabinete turi kiekvienas gydytojas, tad prireikus siųsti pacientą pas specialistą iš karto akivaizdu, kada jis dirba, kada laisvas laikas. Ligoniui nebereikia eiti į registratūrą. Taip pat gydytojas gali matyti kompiuteryje laboratorinių tyrimų rezultatus – tai gerokai palengvina darbą, sutaupo laiko.

Kauno medicinos universiteto klinikos (KMUK) neskuba diegti individualių informacinių technologijų pacientų aptarnavimo srityje, nes jas gali būti sudėtinga integruoti į bendrą sistemą. Tai padaryti planuojama įsijungus į nacionalinį elektroninės sveikatos sistemos projektą.

“Šiuolaikinėje medicinoje neįmanoma apsieiti be operatyvios informacijos apie pacientą, būtina turėti gerus ryšius su šeimos gydytojais, konsultuoti siunčiančiais specialistais. Todėl dalyvavimas šiame projekte mums labai svarbus”, – sako KMUK Valdymo tarnybos direktorius Edmundas Varpiotas.

Jo teigimu, kai kuriose srityse informacinės technologijos jau įdiegtos.

Veikia pacientų, stacionaro, personalo, ekonomikos skyriaus, atlyginimų skaičiavimo duomenų bazės. Skyriai vaistus iš ligoninės vaistinės užsisako centralizuotai kompiuteriniu būdu. Veikia 4 telemedicinos projektai. Patologinės anatomijos klinikoje veikia moderni preparatų archyvavimo sistema. Planuojama įdiegti sistemą, kuri leis gydytojams matyti tyrimų rezultatų elektroninį variantą.

Sujungs pavienes iniciatyvas

“Iki šiol mūsų šalyje veikia tik pavienės, nekoordinuotos iniciatyvos. Atskiros įstaigos bandė susikurti savo duomenų bazes. Tačiau tai tik pradžia. Kyla problemų dėl ligos istorijų, laboratorinių tyrimų, pasikeitimo vaizdais, pacientų konsultavimo nuotoliniu būdu, ligonių būklės sekimo, pasikeitimo informacija tarp įstaigų”, – komentuoja situaciją sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga.

Siekdama spręsti šias problemas ministerija nusprendė sukurti nacionalinį elektroninės sveikatos branduolį. Tai bus duomenų bazė, kuri nacionaliniu mastu leis įstaigoms, jau turinčioms vienokias ar kitokias duomenų bazes, keistis informacija. Gydytojai įgytų galimybę iš karto matyti, kokios procedūros ar tyrimai buvo atlikti pacientams, ligoniai galėtų registruotis internetu, sužinoti savo tyrimų rezultatus.

Kaune šio projekto etapo partneriais būtų Kauno medicinos universiteto klinikos, KMUK Šeimos klinika, 2-oji klinikinė ligoninė, Šilainių poliklinika, Šilainių šeimos sveikatos centras, klinika “Vita longa”, šeimos medicinos centras “Vivat vita”.

Plėtos visoje Lietuvoje

Elektroninės sveikatos duomenų bazės branduolį numatoma sukurti iki kitų metų kovo. Jau paskelbtas konkursas šiems darbams. Kai bus žinomi jo rezultatai, planuojama pradėti darbus.

Sukūrus nacionalinį branduolį šias paslaugas numatoma plėtoti visoje Lietuvoje. Antrame etape trijuose centruose bus vykdomi elektroninių sveikatos duomenų perdavimo projektai. Bandomiesiems projektams pasirinkti trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda kartu su šalia jų esančiais mažesniais satelitiniais miestais.

Iš pradžių bus stengiamasi apimti sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose sukaupiama daugiausiai duomenų, – didžiausias ligonines. Kauno regione tai bus KMUK, 2-oji ir Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės, Kauno apskrities, Kauno psichiatrijos bei Kėdainių, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio ligoninės. Jų medikai išbandys, kaip veikia sistema.

Tada sistema bus diegiama ir kitose šalies gydymo įstaigose. Kartu bus tariamasi dėl bendrų standartų, vieningų dokumentų pildymo formų. Vėliau bus pereita prie atskirų sveikatos priežiūros įstaigų individualių sprendimų, siekiant juos integruoti į bendrą sistemą.

Įvairūs finansavimo šaltiniai

Nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos plėtros projektams numatoma naudoti skirtingus finansavimo šaltinius. Duomenų bazės branduolys kuriamas už 9 mln. litų paskolą, paimtą iš Pasaulio banko. Vėlesniuose projekto etapuose bus pasitelktos ES struktūrinių fondų lėšos.

Taip pat ketinama naudoti ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. Jomis būtų finansuojami projektai nuo šių metų vidurio. Lėšos iš šio šaltinio bus panaudotos sistemos eksploatacijai – priežiūrai, telekomunikacinėms išlaidoms padengti.

Dar vienas šaltinis – Sveikatos apsaugos ministerijos investicinės programos. Šiuo metu jau yra parengta tęstinė Sveikatos informacinės sistemos plėtros programa, kurioje 2005 metams numatyta 600 tūkst. litų. Ateityje numatomi pinigai įstaigų kompiuterizavimui, sistemos plėtrai, vartotojų mokymui.

Pačios įstaigos taip pat turės skirti šiek tiek lėšų. Joms teks apmokėti už darbuotojų kompiuterinio raštingumo kėlimą, darbo vietų kompiuterizavimą, elektroninių sveikatos sistemų diegimui įstaigos viduje.

Naudą pajus ligoniai ir gydytojai

Informacinių technologijų taikymas ne tik taupo gydytojų bei ligonių laiką, bet ir pagerina pacientų aptarnavimo bei gydymo kokybę. Pasak Ž.Padaigos, vien tik ranka užpildyti epikrizę, kai ligonis išleidžiamas iš gydymo įstaigos, trunka mažiausiai 5 – 10 minučių. Įdiegus informacines technologijas, šį darbą galima padaryti per pusę minutės. Popierinius receptus ir ambulatorines korteles pakeitus elektroniniais, nemažai laiko bus sutaupoma poliklinikose, šeimos gydytojų kabinetuose.

Paskaičiuota, kad efektyviai naudojant elektroninę sveikatos sistemą medicininės dokumentacijos pildymas sutrumpės 30 proc. Gydytojo darbo efektyvumas ir kokybė turėtų pagerėti trečdaliu. Gerės ir diagnozavimo kokybė. Be to, bus taupomos lėšos, kurios skiriamos pakartotiniems tyrimams, nes sistemoje bus kaupiami paciento tyrimų duomenys ir su jais susipažinti galės visos įstaigos.

Bus galima sekti ligonio būklės dinamiką, o pagerėjus galimybėms anksčiau diagnozuoti ligas, tikėtina, sutrumpės ir paciento gydymo ciklas. Ligoniai bus nuolat informuoti, kokia jų ligos eiga, tyrimų rezultatai. Naujos technologijos bus naudojamos ir formuojant sveikos gyvensenos įpročius, visuomenės švietimui.

Ž.Padaiga atkreipia dėmesį, kad informacinės technologijos vis dar prieinamos ne visiems Lietuvos gyventojams, jomis naudojasi tik labiausiai išsilavinusios ir didžiausias pajamas turinčios asmenų grupės. Tačiau negalima pamiršti ir tų, kurie mažai uždirba, yra prastos sveikatos ir paslaugos jiems sunkiausiai prieinamos.

Views All Time
Views All Time
6682
Views Today
Views Today
1
0 0